Seimo BFK posėdyje ketvirtadienį svarstyta, kaip galėtų prisidėti komerciniai bankai, kad šalyje įvedus griežtą karantiną verslui šį sunkų laikotarpį būtų galima išgyventi lengviau.
„Trys savaitės griežto karantino gali kainuoti apie 700 mln. eurų Bendrojo vidaus produkto (BVP) netekimo“, – posėdyje tvirtino Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas, klausęs, o kaipgi bankai ateityje norėtų būti prisiminti per šį laikotarpį.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė posėdyje patikino, kad komerciniai bankai, atsižvelgdami į griežtus karantino apribojimus, pasiryžę prisidėti prie pandemijos valdymo ir individualiai spręsti sunkumus patiriančių gyventojų bei įmonių problemas.
„Visi bankai patikino dėl jų pasiryžimo grįžti prie moratoriumo pratęsimo, jei toks poreikis iškiltų. Kiekvienas bankas, jei pastebėtų pasikeičiančius gyventojų ar įmonių srautus, gali šią diskusiją inicijuoti asociacijoje“, – tikino E.Čipkutė.
Gruodį kreipėsi 3 klientai
Tą pabrėžė ir komercinių bankų vadovai, tačiau jie teigė, kad kol kas poreikio iš verslo atidėti paskolų mokėjimą nejaučia.
„Gruodžio mėnesį esame gavę 3 prašymus, su jais dirbame. Dabar skaičiai ne tokie, kokie buvo kovo pradžioje – tada per savaitę po 60 verslo klientų kreipdavosi. Stebime situaciją“, – sakė „Swedbank“ valdybos pirmininkė Lietuvoje Dovilė Grigienė.
Visi posėdyje dalyvavę didžiųjų komercinių bankų vadovai pabrėžė, kad pavasarį, per pandemijos pradžią, bankai paskolų mokėjimo grafikus keitė net nelaukdami moratoriumo.
„Jei bus poreikis, esame pasiryžę grįžti prie moratoriumo klausimo. Šiandien nematome poreikio iš kredito gavėjų sisteminiam standartiniam sprendimui, labiau reikia ieškoti nestandartinių sprendimų, kurių ir ieškome“, – pritarė ir „Luminor“ valdybos pirmininkas Andrius Načajus.
Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad bankai šiandien turi dvi funkcijas – ne tik padėti klientams, kurie susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, bet ir žiūrėti į ateitį bei skolinti pinigų ūkio augimui po pandemijos. Jų nuomone, būtent kreditavimas dabar yra vienas didžiausių galvos skausmų.
„Ne taip, kaip per pirmąją bangą, kai visi galvojo, kiek nuostolių klientai patirs, ar išgyvens, ar ne. Dabar dar didesnis galvos skausmas, o kur dėti pinigus, kaip juos paskolinti, nes rinkoje yra likvidumo perteklius – indėlių yra labai daug, laikome už -0,5 proc. Europos centriniame banke, nekoks biznis“, – kalbėjo A.Načajus.
Balandžio pabaigoje Lietuvos bankų asociacijai priklausančios finansų ir kredito įstaigos pasirašė moratoriumą, kuriuo supaprastintas įmokų atidėjimas sunkumus patiriantiems klientams. Jis tęsėsi iki rugsėjo pabaigos.
Bankai tuomet įsipareigojo suteikti galimybę visiems privatiems klientams būsto paskolų įmokas atidėti iki vienerių metų, o lizingo ir vartojimo kreditų – iki pusmečio. Taip pat sutarta iki 6 mėnesių atidėti paskolų mokėjimus įmonėms.
Moratoriumo suteikta galimybe laikinai atidėti paskolų grąžinimą pasinaudojo apie 10 tūkst. šalies gyventojų bei įmonių, atidėjusių paskolų už 1,5 mlrd. eurų.
Didžioji jų dalis atidėta pagal LBA ir rinkos dalyvių balandį inicijuotą ir iki pat rugsėjo pabaigos taikytą moratoriumą.
Nuo trečiadienio visoje šalyje sugriežtinus karantiną, uždaryta dauguma šalies parduotuvių, grožio salonų, individualias treniruotes turėjo nutraukti sporto klubai.
