Bankų dileriai sako, kad jei vis dėlto Lietuva nuspręstų žengti į tarptautines rinkas, obligacijos tikriausiai būtų išplatintos. Tiesa, dėl tvyrančio neapibrėžtumo galbūt reiktų pasiūlyti didesnes palūkanas, taip pat neaišku, ar susidarytų pakankama obligacijų paklausa.
„Tada valstybė vienu kartu galėtų pasiskolinti maždaug iki 100 mln. eurų, o skola tikrai būtų paklausi – Lietuvos obligacijas mielai perka bankai, pensijų kaupimo, draudimo bendrovės, kiti investuotojai, jie pinigų šiuo metu turi. Juo labiau kad vietos investuotojus investuoti litais ar eurais neretai įpareigoja nustatyta tvarka ir jie linkę už obligacijas mokėti didesnes palūkanas nei užsienio investuotojai. Pavyzdžiui, Japonijoje vietos investuotojai atlieka bene svarbiausią vaidmenį skolindami valstybei“, – sakė Banko „DnB Nord“ Kapitalo rinkų skyriaus vadovas Mindaugas Tutlys.
Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas Gediminas Norkūnas pažymi, kad šių metų planuotas skolinimosi poreikis yra apie 7,7 mlrd. litų. Rugpjūčio pradžioje šalis buvo pasiskolinusi 3,3 mlrd. litų.
„Akivaizdu, kad 100 mln. eurų pasiskolinimas vidaus rinkoje nepakeistų skolinimosi užsienyje poreikio, ypač kalbant apie lėšų kaupimą 1 mlrd. eurų vertės emisijai išpirkti. Šiuo metu skolinimasis vidaus rinkoje vykdomas aukcionų būdu, tad bankai ir dabar turi visas galimybes skolinti vyriausybei“, – sakė G.Norkūnas.
Anot jo, bankų pasiūlymu būtų galima pasinaudoti, jei būtų tik sąlygiškai nedidelis skolinimosi poreikis, dėl kurio būtų netikslinga organizuoti skolinimąsi užsienio rinkose.
„Bankai nėra pateikę Vyriausybei savo siūlymų, tačiau atkreipiame dėmesį, kad tokius pasiūlymus būtina vertinti ir lyginti atsižvelgiant į siūlomą kreditavimo trukmę bei kitus parametrus, kartu nesudarant prielaidų atitraukti finansinius išteklius, kurie galėtų būti skolinami Lietuvos verslui“, – sakė G.Norkūnas.
