„Ne tik šiemet ar pernai, tačiau net kelis pastaruosius dešimtmečius lietuviai daugiausia investuoja į indėlius. Tačiau ar jie iš tiesų supranta, kad tai yra nulinis savo investicijų išskaidymas? Juk pinigai keliauja į finansų įstaigas, kurios buvo stipriai paveiktos finansų krizės, dar daugiau – pinigai dažniausiai dedami į Lietuvos bankus – juk tai visiška priklausomybė nuo vienos šalies“, – „Verslo žinioms“ sakė Islandijos banko „MP Bank“ filialo Baltijos šalyse Turto valdymo departamento vadovas Mindaugas Vaičiulis.
Pasak jo, indėliai, kaip saugumą garantuojantis portfelio elementas, turėtų būti privaloma kiekvieno investicinio portfelio sudedamoji dalis, tačiau jie tikrai nėra tokie saugūs, kaip mano daugelis žmonių.
Lietuvos banko duomenimis, rugpjūčio pradžioje gyventojai ir įmonės turėjo 33,2 mlrd. litų vertės indėlių, per metus ši suma išaugo 2 mlrd. litų, o bendra indėlių suma siekė 43 mlrd. litų – tai rekordinis kada nors bankuose laikytas indėlių kiekis.
Indėlių kiekiai augo nepaisant to, kad finansų rinkoms pastarieji metai buvo sėkmingi – investavusieji NASDAQ OMX Vilniaus biržoje galėjo tikėtis didesnės nei 50 proc. grąžos – pagrindinis indeksas per metus pašoko 63 proc.
„Baimės nėra sumažėjusios, nedarbo lygis ir ekonominė padėtis iš esmės nepasikeitusi, tad gyventojai vis tiek linkę atsidėti daugiau pinigų. Tie dalykai pastebimi visame pasaulyje – ar paimtume Ameriką, ar Europą“, – teigė „Nordea“ Investavimo produktų projektų vadovas Modestas Plakys.
Jis nesitiki, kad bent jau rudenį indėlių sumos bankuose pradės mažėti ir atsitrauks nuo rekordų žmonėms ir įmonėms pradėjus aktyviai investuoti.
„Iš kitos pusės, mes irgi skatiname, kad reikia galvoti apie rizikos išskaidymą, o kaip terminuotąjį indėlį reikia turėti tik tą rezervą, kuro reikia juodai dienai. Likusias laisvas lėšas galima investuoti į obligacijas, investicinius fondus, kitas priemones“, – sakė jis.
