Verslininkas teigia neketinantis vykti į Lietuvą, nes Monake gyvena jau daug metų ir augina ten mažamečius vaikus.
„Manęs įtarimai nėra pasiekę, su teisėsauga bendraujama ir bendradarbiaujama. Ne viename procese dalyvauju nuotoliu, tai puikiausiai vyksta“, – „Delfi“ laidoje antradienį sakė V.Karalevičius, kuris yra ir Monako rezidentas.
„Negaliu atvykti dėl šeiminių priežasčių, auginu du mažamečius vaikus. (...) Puikiausiai tai padarysiu nuotoliniu būdu“, – teigė jis.
Prieš mėnesį teisėsauga paskelbė, kad surašė pranešimus apie įtarimus trims „Bankeros“ grupės įmonių vykdyto išankstinio žetonų platinimo (ICO) projekto įkūrėjams – V.Karalevičiui, Mantui Mockevičiui ir Justui Dobiliauskui – dėl mažiausiai 45 mln. eurų vertės turto iššvaistymo.
V.Karalevičius teigė, kad turtas nebuvo iššvaistytas.
„Joks turtas nebuvo iššvaistytas, (...) vien Lietuvoje buvo išleista daugiau nei 112 mln. eurų, dirba šimtai žmonių. Verslas, veikiantis verslas, teikiantis paslaugas. Bandoma pateikti, kad algų mokėjimas, mokėjimas mokesčių valstybei, kurių buvo sumokėta 23 mln. eurų, yra švaistymas“, – kalbėjo V.Karalevičius.
Kaip rašė BNS, portalas „15min“ su tarptautiniu tiriamosios žurnalistikos centru OCCRP pernai paskelbė tyrimą, atskleidusį, kad keliasdešimt milijonų eurų, surinktų už prieš septynerius metus „Bankeros“ išplatintus kriptovaliutos žetonus, atsidūrė banke „Pacific Private Bank“, kurį įsigijo minėti trys „Bankeros“ įkūrėjai.
Vėliau paskolomis iš šio banko dalis lėšų buvo pervesta į jų pačių ir su jais susijusių įmonių sąskaitas. Šios įmonės naudotos įsigyjant prabangaus nekilnojamojo turto.
ES banko licencijos nėra
Tuo metu V.Karalevičius patvirtino, kad iš „Pacific Private Bank“ gavo paskolą, kuri „pagrinde investuota į nekilnojamąjį turtą“.
Skelbta, kad 2017-2018 metais „Banker“ (BNK) kripto žetonų įsigijo daugiau nei 100 tūkst. įvairių šalių piliečių, o projektas pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų.
„Bankera“ tuomet teigė, kad šių investicijų reikia naujam Europoje licenciją turėsiančiam „blockchain“ eros bankui įkurti. Tačiau po pirminio žetonų siūlymo (ICO) jie greitai nuvertėjo, o daugelis investuotojų patyrė nuostolių.
Kaip „Delfi“ laidoje teigė „15min“ Tyrimų skyriaus redaktorė Jūratė Damulytė, vadinamojoje Baltojoje knygoje buvo teigiama, kad „Bankeros“ projektas ilgainiui bus išvystytas iki veikiančio „blockchain“ banko su ES licencija.
Tuo metu V.Karalevičius sakė, kad „Bankeros“ ekosistema yra pasiekusi minėtoje knygoje iškeltus tikslus.
„Bankininkystės paslaugos yra teikiamos, tikslai yra pasiekti“, – sakė jis.
Baltojoje knygoje įrašyto ES licencijuoto banko grupė iki šiol nėra įsteigusi, nors vadina save neobanku.
V.Karalevičius, paklaustas apie tai, ar jų verslas turi ES banko licenciją, antradienį teigė, kad „tuo keliu yra dirbama“. Jis tvirtino, kad nepaisant to grupė siūlo paslaugas, kurių reikia vartotojams.
„Buvo bandoma įsigyti kredito uniją iš karto po žetonų platinimo, bet tada Lietuvos bankas patikrino mūsų elektroninių pinigų įstaigą ir po to buvo skiriama daugiau dėmesio atitikčiai, sutvarkyti tai. Vėliau buvo žiūrima, deramasi įsigyti ir kitą banką Europos Sąjungoje 2018 metais, bet to sandorio irgi buvo atsisakyta dėl tam tikrų verslo rizikų, ir vėliau buvo priimtas sprendimas elektroninių pinigų įstaigą „Pervesk“ vesti keliu, siekti banko licencijos“, – teigė V.Karalevičius.
J.Damulytė: „Spaudos klubas“ yra susijęs su „Bankeros“ aplinka
„15min“ žurnalistai ir vadovai anksčiau skelbė po tyrimo apie „Bankerą“ susidūrę su įvairaus pobūdžio spaudimu, kurį pasmerkė kultūros ministras Lukas Alsys bei kelios žiniasklaidos organizacijos.
J.Damulytė laidoje teigė turinti duomenų, kad asmenys, įkūrę viešąją įstaigą „Spaudos klubas“ (anksčiau – „Vilniaus magas“) ir rinkę duomenis apie „15min“ žurnalistus ir vadovus, gali būti susiję su „Bankeros“ žmonių aplinka.
„Turime duomenų, kurie indikuoja, kad tie asmenys, kurie įkūrė „Spaudos klubą“, yra susiję su „Bankeros žmonių“ aplinka“, – laidoje kalbėjo redaktorė.
„Jie turėjo prieigą prie registrų duomenų. Ir kurį laiką, kol Registrų centras neapsižiūrėjo ir nenutraukė tos sutarties, tariami žurnalistai rinko duomenis apie mano asmeniškai nekilnojamą turtą, jie turi duomenis apie mūsų vyriausiojo redaktoriaus nekilnojamą turtą ir kitus dalykus, adresus, asmens kodus“, – teigė ji.
Pasak J.Damulytės, „Spaudos klubas“ domėtis „15min“ komanda pradėjo dar 2024 metais, kai tyrimų žurnalistai išsiuntė klausimus V.Karalevičiui ir kitiems „Bankeros“ atstovams.
Tuo metu V.Karalevičius sakė, kad jo kolega yra davęs interviu „Spaudos klubui“, yra „suteikęs informacijos ir yra šaltinis“.
„Taip, mano kolegos teikia informaciją „Spaudos klubui“, – sakė V.Karalevičius, paklaustas, ar yra susijęs su „Spaudos klubu“. Jis taip pat sakė nepažįstantis įstaigos steigėjo Dainiaus Gulbino ir su juo nebendraujantis.
Paklaustas, ar „Bankeros“ ekosistemai priklausančios kriptovaliutų keityklos „SpectroCoin“ pavadinimu esantis interneto domenas sąmoningai nukreipinėjo lankytojų srautą į „Spaudos klubą“, V.Karalevičius tai patvirtino.
Internetinių puslapių analizės įrankio „Build With“ duomenimis, į „Spaudos klubo“ puslapį alternatyvus „Spectrocoin“ domenas „SpectroCoin.lt“ ėmė nukreipinėti vartotojus bent nuo 2026 metų birželio. Prieš tai jis vartotojus nukreipinėjo į originalų „SpectroCoin.com“ puslapį. Šiuo metu domenas „SpectroCoin.lt“ yra neaktyvus.

