Jis ypač neigiamai vertina Seimo iniciatyvą suteikti daugiau galių parlamentui sprendžiant dėl lito kurso keitimo – vien svarstymo procesas gali atnešti žalos, pirmadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
„Jokio pagrindo revalvuoti ar devalvuoti nėra, kam apie tai be reikalo šnekėti. Nieko nėra, jokios naujienos nėra. Tiesiog zuliname tą patį iš neturėjimo ką veikti, ir viskas“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.
Anot jo, Lietuva yra aiškiai pasakiusi, kad lito ir euro kursą išlaikys nepakitusį iki euro įvedimo, o kalbos apie lito kurso keitimą „litui tikrai nepadeda“.
„Danske Bank A/S" Lietuvos filialo Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė pripažįsta, kad jie, kaip rinkos dalyviai, apskritai nežiūri rimtai nei į viešą kalbėjimą apie devalvavimą, nei į Seime pateiktą Lito patikimumo įstatymo projektą, nes tai yra „grynas laiko gaišimas“.
„Tačiau mane, kaip finansų visuomenės dalyvę, piktina mūsų politikų netausojimas tiek ekonomikos, tiek finansų sistemos. Galbūt jie taip daro tik todėl, kad nesupranta pasekmių, bet šita tema reikia kalbėti labai atsargiai“, – teigia bankininkė.
Parlamentarų svarstomas pataisas dėl lito G.Gečiauskienė vadina absoliučiu absurdu, o Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas – absurdišku.
Praėjusią savaitę parlamentarai ėmėsi opozicijos siūlymo įpareigoti Seimą dalyvauti svarstant ir tvirtinant nepaprastų aplinkybių buvimą šalyje, galinčių priversti keisti lito kursą.
Dabar pagal šį įstatymą nustatyta, kad tik esant nepaprastoms aplinkybėms, kai nustatyto lito kurso tolesnis išlaikymas žlugdytų nacionalinės ekonomikos stabilumą, suderinęs su Vyriausybe oficialų lito kursą keisti gali Lietuvos bankas.
