Vakarų Europoje, kuri ataskaitoje apima ES-14 valstybes, o taip pat Norvegiją, Šveicariją ir Jungtinę Karalystę, 2025 m. registruota 197,6 tūkst. įmonių bankrotų – 4,8 proc. daugiau nei 2024 m. Tai aukščiausias lygis per daugiau kaip du dešimtmečius.
„Vis dėlto šalių nereikėtų lyginti pagal absoliutų bankrotų skaičių. Bankrotus reguliuojantys teisės aktai, nemokumo procedūros ir verslo pasitraukimo iš rinkos praktika valstybėse labai skiriasi, - pastebi „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – todėl tiksliau yra vertinti ne tai, kur bankrotų daugiau ar mažiau, o jų dinamiką – ar konkrečioje rinkoje jų daugėja, mažėja, ar padėtis stabilizuojasi.“
Vakarų Europoje sparčiausiai bankrotų daugėjo Šveicarijoje – 35,3 proc., Graikijoje – 24,4 proc., Suomijoje – 12,1 proc. ir Vokietijoje – 8,8 proc.. Mažiausias augimas fiksuotas Jungtinėje Karalystėje, kur bankrotų skaičius ūgtelėjo 0,4 proc.. Bankrotų mažėjo šešiose Vakarų Europos šalyse, labiausiai – Nyderlanduose, kur kritimas siekė 14,7 proc., Airijoje – 7,2 proc., ir Norvegijoje – 5,2 proc.
Pagal sektorius Vakarų Europoje labiausiai išsiskyrė paslaugų įmonės. Jų bankrotų skaičius per metus augo 8,7 proc.. Prekyboje, įskaitant apgyvendinimą ir maitinimą, bankrotų padaugėjo 3,0 proc., apdirbamojoje gamyboje – 3,6 proc., o statybose jų skaičius beveik nepakito – augo 0,1 proc.. Paslaugų sektoriui teko 43,1 proc. visų Vakarų Europoje fiksuotų bankrotų.
Lietuvoje ir pas kaimynus
Vidurio ir Rytų Europoje 2025 m. registruota 36,9 tūkst. įmonių bankrotų – 7,1 proc. mažiau nei prieš metus. Bankrotų mažėjo aštuoniose iš dvylikos analizuotų šalių. Didžiausias kritimas fiksuotas Kroatijoje – 19,4 proc., Serbijoje – 12,4 proc., Vengrijoje – 9,9 proc.. Lenkijoje bankrotų skaičius išliko faktiškai stabilus, rinką paliekančių įmonių sumažėjo vos 0,6 proc.. Tuo metu keturiose regiono šalyse bankrotų daugėjo: Bulgarijoje – 15,9 proc., Čekijoje – 11,5 proc., Slovėnijoje – 5,3 proc., Rumunijoje – 3,8 proc.. Lietuvoje 2025 m. registruoti 1 073 įmonių bankrotai – 9,1 proc. mažiau nei 2024 m. Latvijoje bankrotų sumažėjo 5,6 proc., Estijoje – 3,8 proc.
Vidurio ir Rytų Europoje bankrotai labiausiai koncentravosi prekyboje ir paslaugose. Ataskaitoje pateikiamas sektorių pjūvis apima pasirinktų regiono šalių duomenis – Kroatiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją ir Čekiją. Šiose rinkose 2025 m. prekybai, įskaitant apgyvendinimą ir maitinimą, teko 33,7 proc. bankrotų, paslaugoms – 32,7 proc., statyboms – 20,0 proc., apdirbamajai gamybai – 13,7 proc.. Jei lyginsime su 2024 m., prekybos dalis sumažėjo nuo 35,5 iki 33,7 proc., o paslaugų dalis padidėjo nuo 31,4 iki 32,7 proc.. Statybų dalis augo nuo 19,4 iki 20,0 proc., o apdirbamosios gamybos dalis beveik nepakito.
Lietuvos bankrotų struktūroje didžiausia dalis teko prekybai, įskaitant apgyvendinimo ir maitinimo veiklą – 38,1 proc. visų atvejų. Paslaugų sektoriui teko 30,8 proc., statyboms – 21,6 proc., apdirbamajai gamybai – 9,5 proc..
„Vakarų Europoje matome užsitęsusį įmonių atsparumo išbandymą, o Vidurio ir Rytų Europoje – stabilesnę, bet nevienodą padėtį. Lietuvoje bankrotų mažėjimas yra teigiamas signalas, tačiau verslui svarbu nepamiršti užsienio partnerių rizikos, ypač rinkose, kur bankrotų dinamika išlieka auganti“, – atkreipia dėmesį „Creditreform Lietuva“ direktorius.
