Lietuvos piliečiui bankrutuoti kitoje ES šalyje leidžia 2000 m. priimtas Europos Tarybos reglamentas dėl bankroto bylų su 2006 ir 2007 m. jo pakeitimais. Skolų prislėgtas lietuvis gali išsikraustyti į kitą ES šalį ir bankrutuoti joje, o teismo sprendimas galiotų ir Lietuvoje paimtoms paskoloms, teigiama pranešime spaudai.
„Vokiečiai, italai jau kurį laiką aktyviai užsiima „bankroto turizmu“. Į mus taip pat jau kreipėsi keletas asmenų, pageidaujančių pradėti fizinio asmens bankroto procedūras ES“, – teigia UAB „Teisinių paslaugų grupė“ direktorė Deimantė Luštikaitė.
Tačiau skolininkui neužtenka vien nuvykti į kitą šalį. Toje šalyje reikia įgyti tvirtus ekonominius-socialinius ryšius: asmuo bent 6 mėnesius turėtų gyventi, dirbti, turėti finansinių ir kitų interesų bei mokėti mokesčius. Tuomet nebegalėdamas išmokėti kreditoriams skolų toje šalyje jis gali pasiskelbti nemokiu.
Dėl nepakeliamų fizinio asmens skolų teismas gali iškelti bankroto bylą toje šalyje. Tokiu atveju paskolas jam suteikę fiziniai ir juridiniai asmenys reikalavimus turėtų reikšti būtent šioje byloje.
„Lietuvos teismai baigtos fizinių asmenų bankroto bylos atveju neturėtų jokios kitos išeities, kaip pripažinti, kad fizinis asmuo yra bankrutavęs ES šalyje ir ten atleistas nuo skolų arba kokia nors kita tvarka reabilituotas“, – sako D. Luštikaitė.
ES priimtame reglamente dėl bankroto bylų konstatuojama, kad bankroto bylos nagrinėjimo „pasekmės turės tokią pat teisinę galią visose kitose valstybėse narėse“.
Reglamentas buvo priimtas siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos tikslus – „sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę“. Jis skirtas tam, kad rinka tinkamai veiktų ir būtų vengiama skatinti šalis perkėlinėti teismo procesus iš vienos valstybės narės į kitą ieškant palankesnės teisinės padėties.
„Lietuvoje fizinių asmenų bankroto koncepcija rengiama jau keletą metų, bet iki galimybės fiziniam asmeniui bankrutuoti Lietuvoje dar gali tekti laukti ne vienerius metus“, – sako „Teisinių paslaugų grupės“ direktorė.
