„Šiandien pagal mūsų teisės aktus galimybių bankui paimti tuos pinigus iš sukčiaus sąskaitos nėra. Reikalingas yra teisėsaugos institucijų leidimas, o tai užtrunka, kas reiškia, kad sukčius greičiausiai iš tos sąskaitos lėšas jau paims, išsives kažkur kitur, išsigrynins ar kažkam kitam panaudos“, – LRT radijui antradienį sakė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė.
„Tie pakeitimai, kuriuos Finansų ministerija siūlo, yra labai laukti – mes seniai tą problematiką kėlėme. Jie sudarys galimybę finansų įstaigoms užšaldyti tas lėšas, atlikti išsamų tyrimą ir jeigu vis tik nustatyta bus, kad sukčius išviliojo iš žmogaus pinigus, tai tuos pinigus kredito įstaiga galės paimti iš sukčiaus sąskaitos ir grąžinti iš karto gavėjui, neinant per visą teisėsaugos procesą, kas bus ir greičiau, ir efektyviau“, – pridūrė ji.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pabrėžė, kad pataisomis finansų įstaigos bus įpareigotos keistis informacija.
„Įstatymo pakeitimai suteikia daugiau įgaliojimų pačioms mokėjimo įstaigoms. Pagal tą algoritmą, kuris bus nustatomas ir kuris bus bendras, kas labai svarbu, nes iki šiol tos sistemos tarp konkuruojančių įstaigų, bankų tarkime, yra panašios, bet jos vis tiek nėra unifikuotos, nėra keičiamasi informacija. Tai dabar bus tas įpareigojimas keistis informacija“, – LRT radijui sakė ministras.
„Mes anksčiau prašydavome teisės keistis duomenimis, tai dabar numatoma pareiga, kas yra gerai, nes sukčiams bus sunkiau šokinėti iš vienos finansų įstaigos į kitą, naudojantis tuo, kad finansų įstaigos nesikeičia duomenimis apie sukčius“, – kalbėjo Bankų asociacijos vadovė E.Čipkutė.
Anot K.Vaitiekūno, bankai turės algoritmą, kuris leis geriau atpažinti finansinių sukčių veiklą.
„Bankai turės algoritmą, kuris padės identifikuoti tuos pavedimus, tuos mokėjimus, kurie turi sukčiavimo požymių. Tą padarius, jie galės ne tiktai sustabdyti tokį mokėjimą, bet ir jau jam įvykus jį užšaldyti ir tuomet grąžinti tas lėšas.(...) Bankams bus lengviau kovoti su sukčiavimu“, – kalbėjo ministras.
E.Čipkutė pabrėžė, kad nauji siūlymai labiausiai padės kovoti su atvejais, kai pinigai išviliojami SMS žinutėmis arba elektroniniais laiškais.
„100 proc. tikrai neįmanoma garantuoti (lėšų grąžinimo – BNS), nes yra įvairių sukčiavimo būdų. Čia mes daugiausiai kalbame apie suklastotas SMS žinutes arba elektroninius laiškus“, – kalbėjo bankų atstovė.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigė, kad kiekvieną dieną policija gauna kelias dešimtis pranešimų apie galimą sukčiavimą.
R.Matonis pabrėžė, kad po kelių metų sukčiavimo masto augimo pernai tokių atvejų skaičius sumažėjo.
„Nuo 2020 metų stebėjome tendenciją sukčiavimų augimo ir kiekvienais metais po 10-15 procentų sukčiavimų skaičius augo, tačiau 2025 metais ta padėtis iš esmės stabilizavosi ir mes jau turėjome 7 proc. mažiau sukčiavimo atvejų. Panašu, kad šiemet tendencija stabilizavimo ir net mažėjimo galbūt ir tęsiasi. Šiemet turime 4 proc. mažiau sukčiavimų. Galima daryti tokią preliminarią išvadą, kad bent jau mastas sustojo augti“, – LRT radijui sakė R.Matonis.
Be to, siūlomos pataisos numato, kad įstaigos privalės taikyti veiksmingą sukčiavimo prevenciją, nuolat stebėti mokėjimo operacijas ir dar prieš jų įvykdymą nustatyti įtartinus sandorius, taip pat aktyviai informuoti klientus apie rizikas, naujas schemas bei apsisaugojimo būdus.
Pakeitimus svarstys Vyriausybė, o vėliau tvirtins Seimas.
Kaip rašė BNS, LB vasarį parengė daugiau nei 20 Mokėjimo ir Vartojimo kredito įstatymų pakeitimų, kurie, pasak LB vadovo Gedimino Šimkaus, turėtų suteikti aiškumo ir konkretumo tiek finansų rinkai, tiek jos dalyviams ir gyventojams.
LB pasiūlė bankams ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams leisti nurašyti lėšas iš gavėjo sąskaitos, jei nustatoma, kad jos gautos sukčiaujant. Jie taip pat privalės kompensuoti klientų nuostolius, jeigu jų pinigai buvo išvilioti apsimetant banku ar kita mokėjimo įstaiga.
Be to, siūloma numatyti, kad mokėjimo operacija būtų nelaikoma patvirtinta, jei ją inicijavo ne klientas arba ji atlikta be jo sutikimo.
