Komerciniai bankai šiomis dienomis skelbia praėjusių metų finansinius rezultatus. Skaičiai rodo, o analitikai pripažįsta – metai bankams Lietuvoje buvo labai geri.
Darius Klimašauskas, Finansų analitikų asociacijos valdybos narys, mano, kad bankų rezultatus pakėlė atsigaunanti ekonomika – bankai auga paskui besistiebiančią NT rinką, augantį vartojimą.
„Bankų verslas yra gana sudėtingas, labai daug reguliavimo, reikia daug investicijų, šiuo metu jiems itin aktualus optimizavimasis ir efektyvumas. Tad jei matome augantį pelną, vadinasi, bankai sėkmingai įveikia jiems kylančius iššūkius“, – aiškina D.Klimašauskas.
Pelningumas neišsiskiria
„Mūsų požiūriu, konkurencijos niekada nebus per daug“, – teigia Lietuvos banko atstovė.
„Ar bankų klientai už paslaugas sumoka ne per daug, galima spręsti iš bankų grąžos rodiklių. Pagal juos, Lietuvos bankai neišsiskiria Europoje: jų veiklos pelningumas siekia apie 2,7 proc., o kitose ES šalyse jis svyruoja nuo 1 iki beveik 6 proc.“, – teigia Renata Bagdonienė, Lietuvos banko Riziką ribojančios priežiūros departamento direktorė.
Anot jos, Lietuvoje veikiantys bankai klientų pernelyg neapmokestina – Europoje bankų paslaugų ir komisinių pajamos sudaro apie 27 proc., Lietuvoje – 31 proc. bankų veiklos pajamų. O pagrindines pajamas bankai gauna už išduotas paskolas.
Pasak R. Klimašausko, didžiųjų bankų šalyje akcininkų grąžos rodikliai yra mažesni, nei buvę prieš krizę – siekia 11–12 proc. nuo akcininkų investuoto kapitalo, įprastai šis rodiklis siekia 15 proc.
„Bankai, žinoma, išbrido iš nuostolių, kilusių dėl krizės ir nurašytų paskolų. Tačiau manyčiau, kad bankų grąža artimiausiais metais dar turėtų augti, jei bankai sėkmingai susitvarkys su griežtėjančiu reguliavimu ir su tuo susijusiomis investicijomis“, – teigia R. Klimašauskas.
Šiemet dosniau pildo biudžetą
Šiemet bankų skaičiuojami milijoniniai pelnai per pelno mokestį dosniau pildo valstybės biudžetą. Praėjusių metų rugsėjo 30 d. duomenimis, šalies bankai buvo apskaičiavę 33 mln. Eur pelno mokesčio. Vien „Swedbank“ skelbiasi už 2016 m. į šalies biudžetą sumokėjusi apie 37 mln. eurų įvairių mokesčių.
„Bankai vis dar nėra padengę ankstesniais laikotarpiais patirtų mokestinių nuostolių: 2016 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, bankai įtraukė į apskaitą beveik 44 mln. Eur atidėtųjų mokesčių turto“, – teigia R.Bagdonienė ir pažymi, kad, VMI duomenimis, bent keturi bankai patenka į daugiausia pelno mokesčių 2016 m. sumokėjusių Lietuvos įmonių 20-uką.
Ateis nauji bankai?
Lietuvoje veikiančių bankų veiklos pelningumas siekia apie 2,7 proc., o kitose ES šalyse jis svyruoja nuo 1 iki beveik 6 proc.
„Šiuo metu aktyviai veikiame, siekdami pritraukti naujų rinkos dalyvių, taip pat sukurti palankesnes sąlygas jau esamiems. Žinoma, Lietuvos bankui ne ką mažiau svarbus ir naujai ateisiančių rinkos dalyvių patikimumas, kuris būtų vertinamas, jei tokie nauji rinkos dalyviai kreiptųsi dėl banko licencijos“, – aiškina Lietuvos banko atstovė.
Šiandien Lietuvos bankų sektoriuje veikia 6 bankai ir 8 užsienio bankų skyriai.
„Galime tvirtinti, kad sąlygos konkurencijai mūsų santykinai nedidelėje rinkoje yra pakankamos. Bet, mūsų požiūriu, konkurencijos niekada nebus per daug, – teigia R.Bagdonienė. – Nauji žaidėjai rinkoje yra pageidaujami, nes jų atsiradimas tik dar sustiprintų konkurenciją ir sudarytų prielaidas vartotojams gauti finansines paslaugas už rinkos požiūriu efektyvias kainas.“
D. Klimašauskas pritaria, kad konkurencija tarp bankų yra užtikrinama, tačiau Lietuvoje skandinaviški bankai užima daugiau nei 80 proc. rinkos – sveika būtų didesnė konkurencija jiems iš kitose šalyse įsikūrusių bankų.
„Bankų rinkoje dabar sodybų didėjimo metas – „Danske Bank“ specializuojasi, DNB ir „Nordea“ jungiasi Baltijos šalių mastu. Tai vyksta tam, kad bankai išlaikytų savo konkurencinę padėtį. Lietuvos bankas taip pat aktyviai rinką prižiūri, tad nemanyčiau, kad vartotojai yra skriaudžiami“, – teigia D.Klimašauskas.
Kitokios nuomonės laikosi bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė.
„Rinkoje turime nedaug bankų, jie nekonkuruoja tarpusavyje, yra susidariusi oligopolinė padėtis. Naujiems rinkos dalyviams dabar yra nustatyta labai aukšta atėjimo kartelė. Kad bankai ateitų į nedidelę rinką, reikėtų gerinti situaciją – galbūt suteikti anksčiau buvusias mokesčių ir kitas lengvatas. Kitu atveju gyvensime su tokia oligopolija, kokia yra dabar, ir mums nuolat skaudės“, – teigia R. Paukštė.
Apynasris – mokėjimų sąskaitos
Lietuvos banko sprendimas sudaryti būtiniausių mokėjimo paslaugų rinkinį su fiksuota kaina prisidės prie vartotojų patiriamų išlaidų bankams mažėjimo.
„Siekiama, kad kuo daugiau gyventojų galėtų naudotis su mokėjimo sąskaita susijusiomis mokėjimo paslaugomis, o paslaugų kaina būtų prieinama. Mūsų sprendimai dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos gali veikti bankų komisinių pajamas, tačiau kaip minėta, jos nėra pagrindinė bankų pajamų dalis. Pagrindinė – palūkanos“, – sako R.Bagdonienė.
Lietuvos bankas šio krepšelio didžiausią galimą kainą, kuri šiuo metu siekia 1,5 Eur, kasmet peržiūrės, atsižvelgdamas, kaip keičiasi vartotojų vidutinės išlaidos.
R.Bagdonienė pažymi, kad jau prieš diegiant būtiniausių paslaugų krepšelį keitėsi visa bankų paslaugų kainodara. Naujausių pokyčių įtaka bankų paslaugų ir komisinių pajamoms bus aiški šiek tiek vėliau.
Jos pateiktais 2016 m. 9 mėn. rezultatais, bankų paslaugų ir komisinių pajamos sumažėjo 1,1 mln. Eur (-0,6 proc), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2015 m. Pajamos iš paslaugų ir komisinių siekė 131 mln. Eur.
Norėtų dar pigiau
„Nuolat turime kalbėti apie kasdienes bankų teikiamas paslaugas ir jų kainas. Anksčiau bankai buvo prisigalvoję įvairių atskirų įkainių, kiekvienas bankas turėjo savo apmokestinimo tvarkas, taikydavo įvairiausius mokesčius, bendrai žmonės sumokėdavo ne taip ir mažai.
Nauji paslaugų krepšeliai yra gerai, tačiau galima ir dar geriau. Europoje ne mažiau nei 6 šalys tokį krepšelį siūlo apskritai už dyką, dar dalis šalių nemokamai tokią paslaugą teikia socialiai pažeidžiamiems žmonėms“, – pažymi R.Paukštė.
Anglijoje klientai nemoka
Didžiojoje Britanijoje gyvenanti ir finansinių paslaugų bendrovėje dirbanti lietuvė Monika Snitkė 15min teigė, kad šioje šalyje privačiam banko klientui tokios paslaugos, kaip sąskaitos turėjimas, standartinė mokėjimo kortelė, bankiniai pavedimai apskritai nieko nekainuoja, nepriklausomai nuo gavėjo banko.
„Be to, pavedimai gavėjus pasiekia per 10 min. dėl veikiančios greitos mokėjimų sistemos (Faster Payment System)“, – teigia M. Snitkė.
