Pateiksiu keletą magiškų pasakojimų apie ES veikiančius, savo įtakos zonų ir draugysčių su aukščiausius postus užimančiais politikais neslepiančius bankus, o jūs nuspręsite, ar jais galima pasitikėti, ar patikimos vyriausybės, „kaimo vienkiemio bobučių“ indėlius apdraudžiančios biudžeto pinigais.
Pagaliau ar Jums teko girdėti, kad Lietuvoje veikiančios kredito unijos iš savo narių nepriimdavo didesnių nei 100 tūkst. eurų indėlių?
Ar Lietuvoje veikiančius bankus galima vadinti solidžiais ir tvirtais, o gal iš tų 30 laikomų milijardų net dešimtadalio nėra plieniniame, sunkiai įveikiamame seife, nors turėtų būti?
Akcijų vertė ir tiesa anapus „kūrybingos apskaitos“
Nuo 2008 metų „blogų“ bankų išpirkimas Europoje mokesčių mokėtojams jau kainavo 1, 7 trilijono eurų. Buvo vienbalsiai nuspręsta didinti bankų kontrolę, įvertinti bankų įsipareigojimus kreditoriams ir realų bankų kapitalą padidinti iki saugios, 10 proc. ribos. Tai turėjo išgąsdinti ir įtakingiausius Europos bankus, nes, perskaičiavus jų rodiklius pagal naujus metodus, daugeliui jų būtų iškilusi reali, banko akcijų vertes smukdanti grėsmė – būti gelbėjamiems valstybės, t.y. tų pačių banką sukūrusių mokesčių mokėtojų.
Smukusi akcijų vertė, prarasta solidžių ir nepajudinamų bankų reputacija – jau rimti, niekur neatidedami nuostoliai. Laimei, kūrybiškumas visada gali padėti.
Tiesa, dar prireiks solidaus lobizmo aparato Briuselyje, kurio veikla užtikrins, kad diskusija pasisuktų visai ne apie tikrąsias naujos, griežtesnės kontrolės spragas. Tiems, kam teko dalyvauti šiose diskusijose, jas vadino puikiu laiko praleidimu su „Institute of International Finance” (IIF) ir “International Swaps and Derivatives Association” (ISDA) specialistais, o gal tiksliau – finansų sektoriui atstovaujančiais lobistais.
Magiškas trijų žingsnių triukas – 26 milijardai eurų
„Deutsche Bank“ lygiai prieš metus susidūrė su, rodos, iš pirmo žvilgsnio sunkiai įveikiamais sunkumais. Ataskaitos parodė, kad bankui trūkstą 26 milijardų eurų, kad jis galėtų toliau veikti. Su panašiomis problemomis susidūrė ir „BNP Paribas”, “Rabobank”, “Santander” – visi nepajudinami, solidūs finansų rinkos žaidėjai.
“Deutche Bank” žengė tris paprastus žingsnius, stebuklingai sukrapštė 26 milijardus eurų ir įrodė, kad bankų kontrolė, įsakant jiems didinti kapitalą, gali apskritai niekados neveikti.
Pirma, bankas pardavė labiausiai rizikingą turtą, antra, įsigijo taip pat rizikingo savo turto draudimo polisus, trečia – „peržiūrėjo“ savo vidinius rizikos ir kapitalo vertinimo modelius, juos patobulino.
Įdomiausia, kad dideliems bankams buvo leidžiama šiuos skaičiavimo modelius taikyti savo bankų viduje, be jokios išorės kontrolės. Taip pasakiškai nauji „RWA (risk assessment)” apskaičiavimai bankui leido išvengti neatitikimo naujiems standartams.
Investavęs į Briuselyję įsigalintį lobizmą, o ne į savo klientų, kreditorių pasitikėjimą, bankas parašė naujus apskaitos standartus, pagal kuriuos didieji galės nevaržomai kurti rizikos vertinimo modelius bankų viduje, laisvai, liberaliai ir, svarbiausia, nepažeisdami jokių įstatymų.
Lietuvoje magija – neretas reiškinys
Paprastiems žmonėms turėtų kilti klausimas, kam įvedinėti reikalavimus ir standartus, jei jų galima nesilaikyti, sukurti naujas žaidimo taisykles. Ar Lietuvoje veikiančius bankus galima vadinti solidžiais ir tvirtais, o gal iš tų 30 laikomų milijardų net dešimtadalio nėra plieniniame, sunkiai įveikiamame seife, nors turėtų būti?
Kai įtakingiausiems Europos bankams leidžiama manipuliuoti skaičiais ne jų reklamose, o balanso lentelėse, kai politikai net nediskutuoja apie kitokius bankų reguliavimo principus, nekalbu apie laisve alsuojančius bankų veiklos įstatymus, Europos bankų kreditorių, mokesčių mokėtojų popieriai išliks prasti, net jei ant jų užrašyta „išpūsta“ to popieriaus vertė.
Nesinori būti blogu pranašu, bet jei kiti reikalavimai, pirmiausia susieti su aiškiais bankų apskaitos standartais, o ne aklu pasitikėjimu įstatymų spragų dangstomais kapitalo skaičiais „iš oro“, neranda kelio Briuselio koridoriuose, ne man vienam teks nulenkti galvą prieš stambiausius, finansų rusiškos ruletės žaidėjus Europoje, Lietuvoje. Lenksis ir vyriausybės, nes lankstytis už kitų pinigus nėra jau taip blogai. Žaisti rusišką ruletę, kai turi antrą gyvybę – taip pat.
