Klausimas dėl „airBaltic“ kapitalo didinimo Latvijos Vyriausybėje buvo svarstomas slapta. Latvijos susisiekimo ministras Kasparas Gerhardas po posėdžio aiškino, kad Vyriausybė iš esmės sutinka dalyvauti nuostoliuose skendinčios „airBaltic“ gelbėjimo operacijoje ir prisidėti prie jos pinigais, rašo „Lietuvos rytas“.
Kokia suma rengiamasi didinti bendrovės kapitalą, neatskleidė nei K.Gerhardas, nei premjeras Valdis Dombrovskis. Teigiama, kad viskas paaiškės po derybų su pačia įmone – greičiausiai tik rugsėjo mėnesį.
Nepaisydama to, Latvijos žiniasklaida jau skelbia, kad valstybė pasirengusi mesti 15 milijonų latų (74 mln. litų). Už tokią sumą Susisiekimo ministerijos valdomas Latvijos valstybinis radijo ir televizijos centras galėtų išpirkti „airBaltic“ išleistų obligacijų.
Bendrovė „airBaltic“ tik neseniai atskleidė praėjusiais metais patirtus nuostolius – 27,8 mln. latų (per 137 mln. litų). Spėjama, kad šių metų nuostoliai gali būti ne ką menkesni, nors įmonės vadovybė dar tikisi net uždirbti.
Tačiau ir vienas pagrindinių „airBaltic“ savininkų bei valdybos pirmininkas Bertholdas Flickas pažadėjo prisidėti didinant įmonės kapitalą. Tiesa, iš kokių šaltinių, neatskleidė.
Latvijos dienraštis „Diena“ paskelbė, kad dar pavasarį „airBaltic“ pradėjo vėluoti grąžinti paskolą SEB bankui ir dabar deramasi dėl paskolos refinansavimo.
Latvijos Vyriausybei priklauso 52,6 proc. „airBaltic“ akcijų. Likusias valdo įmonės vadovas B.Flickas, už 14 mln. latų (69 mln. litų) praėjusiais metais jas įsigijęs iš SAS. Dar 2007-aisiais įmonė gavo daugiau nei milijoną latų pelno, o pernai patyrė nuostolių, nors keleivių skaičius išaugo 29 procentais – iki 2,59 mln.
Spėjama, kad kone 19 mln. latų (beveik 94 mln. litų) įmonė skolinga buvusiai akcininkei SAS už degalus, kurie buvo parduodami pagal „airBaltic“ nenaudingą sutartį.
