Sekite 15min Google
Lietuvai tai reiškia ir naujas galimybes, ir sudėtingesnes derybas. Viena vertus, daugiau ES pinigų planuojama toms sritims, kurios dėl geopolitinės padėties mums yra itin svarbios – gynybai, rytinio flango stiprinimui, transporto ir energetikos jungtims. Kita vertus, Lietuva iki šiol gauna reikšmingą paramą žemės ūkiui ir regionams, o ekonomikai artėjant prie ES vidurkio dalis šio finansavimo ilgainiui gali mažėti.
Europos Komisijos siūlomas 2028–2034 m. ES biudžetas siekia beveik 2 trln. eurų, arba vidutiniškai 1,26 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų. Komisija siūlo keisti ne tik biudžeto dydį, bet ir jo struktūrą – dalį iki šiol atskirai administruotų programų jungti į bendresnius nacionalinius ir regioninius planus, o daugiau lėšų skirti naujiems prioritetams.
Finansų ministerijos pateiktais duomenimis, pagal pirminį Komisijos pasiūlymą Lietuvai vien Nacionaliniam ir regioniniam partnerystės planui būtų numatyta apie 14,2 mlrd. eurų einamosiomis kainomis. Iš jų apie 12,5 mlrd. eurų tektų sanglaudai, žemės ūkiui ir kitoms tradicinėms sritims. Mažiausiai 4,7 mlrd. eurų būtų rezervuota mažiau išsivysčiusiam Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui, apie 4,4 mlrd. eurų – Bendrosios žemės ūkio politikos priemonėms.
Dar apie 1,2 mlrd. eurų būtų skirta migracijai, sienų apsaugai, saugumui ir vidaus reikalams, iš jų 450 mln. eurų – Specialiajai tranzito schemai. Atskirai nuo šio paketo Ignalinos atominės elektrinės (AE) eksploatavimo nutraukimui numatyta 678 mln. eurų.
Finansų ministerija Komisijos pasiūlymą vertina kaip gerą pagrindą tolesnėms deryboms ir skaičiuoja, kad, iš esmės išlikus dabartinei jo struktūrai, Lietuva ir toliau būtų grynoji ES biudžeto gavėja – gautų daugiau, nei į jį sumokėtų. Tačiau santykinė finansinė nauda gali būti mažesnė nei ankstesniais laikotarpiais.
Prioritetai keičiasi, bet revoliucijos dar nėra
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. perspėja pernelyg anksti skelbti, kad ES biudžetas iš esmės nusigręžia nuo tradicinių sričių.
„Galime kalbėti apie tam tikrą prioritetų poslinkį, tačiau jis nėra esminis. Naujųjų, šiuolaikinius iššūkius atspindinčių sričių finansavimo didinimas procentine išraiška galbūt atrodo įspūdingai, bet tos sumos didinamos nuo labai mažo pagrindo“, – aiškino profesorius.
Pasak jo, net ir po siūlomų pokyčių žemės ūkis ir sanglauda išliks vienos didžiausių ES biudžeto sričių. Todėl dideli procentiniai šuoliai gynybos, atsparumo ar konkurencingumo finansavime dar nereiškia, kad senoji biudžeto struktūra iš esmės apsivertė. Europos Komisijos siūlyme reikšmingesni pokyčiai susiję su būsimo ES biudžeto valdymo principų kaita, pavyzdžiui, labiau susiejant lėšų panaudojimą su nacionalinių reformų rezultatais, panašiai kaip buvo naudojamos pandemijos metu sukurto fondo lėšos, tačiau ir dėl jų vyksta ginčai tarp valstybių narių.
R. Vilpišauskas siūlo atskirti du skirtingus klausimus: kiek Lietuva iš ES biudžeto gauna ir kur tuos bendrus Europos pinigus apskritai prasmingiausia investuoti.
Jo teigimu, biudžeto derybose valstybės tradiciškai vadovaujasi vadinamąja „teisingos grąžos“ logika – siekia kuo mažiau sumokėti į bendrą biudžetą ir kuo daugiau iš jo gauti. Jei konkrečiai sričiai valstybė iki šiol gaudavo reikšmingą paramą, politinis tikslas paprastai būna bent jau neleisti jai sumažėti.
Mūsų regionui ypač svarbios investicijos į infrastruktūrą, energetikos atsparumą ir išorės sienų apsaugą.
Tačiau ekonomistų požiūris gali būti kitoks.
„Žiūrint iš viešųjų gėrybių finansavimo perspektyvos, dauguma ekonomistų jau seniai sutaria, kad ne žemės ūkis ar netgi ne sanglauda yra tos sritys, kurios turėtų būti finansuojamos iš centralizuoto Europos Sąjungos biudžeto“, – sakė jis.
Didesnę europinę pridėtinę vertę, jo vertinimu, kuria infrastruktūros projektai – energetikos, telekomunikacijų ir transporto jungtys, taip pat išorės sienų apsauga, moksliniai tyrimai ir investicijos į atsparumą.
„Jeigu investuojama į regionines jungtis – elektros ar transporto, tokias kaip „Rail Baltica“, „Via Baltica“, elektros tinklus, – naudą gauna daugiau nei viena projekte dalyvaujanti šalis. Būtent tai ir yra ta pridėtinė vertė“, – aiškino R. Vilpišauskas.
Lietuvai, esančiai ES rytiniame flange, besiribojančiai su Rusija ir Baltarusija, toks prioritetų poslinkis gali būti naudingas. Profesoriaus vertinimu, mūsų regionui ypač svarbios investicijos į infrastruktūrą, energetikos atsparumą ir išorės sienų apsaugą.
Gynybai ir kariniam mobilumui – gerokai daugiau
Būtent saugumo srityje Komisijos pasiūlyme matyti vieni ryškiausių pokyčių.
Per Europos konkurencingumo fondą gynybai, saugumui ir kosmosui Komisija siūlo skirti 131 mlrd. eurų – maždaug penkis kartus daugiau nei dabartiniu finansiniu laikotarpiu.
Dar viena Lietuvai itin aktuali sritis – karinis mobilumas, tai yra infrastruktūra, kuri gali būti naudojama ne tik civiliams, bet ir kariams bei karinei technikai judėti.
Kariniam mobilumui per Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. „Connecting Europe Facility“, CEF) siūloma skirti apie 18 mlrd. eurų. Tai būtų maždaug dešimt kartų daugiau nei dabartiniu finansiniu laikotarpiu.
Tačiau tai nėra Lietuvai rezervuoti pinigai. Finansų ministerija pabrėžia, kad konkreti suma priklausys nuo Lietuvos pateiktų projektų ir jų sėkmės konkuruojant dėl bendro ES finansavimo.
R. Vilpišauskas taip pat perspėja, kad vien geografinė padėtis automatiškai daugiau pinigų negarantuoja.
„Ne tik Lietuva tikisi jų gauti, bet ir kitos rytinio flango valstybės. Šiuo požiūriu konkurencija yra. Bet pats bendrų investicijų apimčių didinimas yra sveikintinas – tada ir didesnė tikimybė, kad Lietuva, kaip ir kitos mūsų regiono šalys, gali tikėtis daugiau“, – sakė profesorius.
Svarbus ir kitas klausimas – ne vien kiek pinigų bus gauta, bet ir kaip jie bus panaudoti.
Jo teigimu, svarbus ir kitas klausimas – ne vien kiek pinigų bus gauta, bet ir kaip jie bus panaudoti. Didesnė finansavimo suma savaime negarantuoja ilgalaikės naudos, jei investicijos nedidina šalies atsparumo ar produktyvumo. Žemės ūkio ar sanglaudos lėšos paprastai suteikia trumpalaikį stimulą šalies ekonomikai, bet jų teikiamos naudos tvarumas yra diskutuotinas.
„Rail Baltica“ – vienas svarbiausių klausimų
Europarlamentaras Virginijus Sinkevičius Komisijos pasiūlymą Lietuvai kol kas vertina gana palankiai, nors pabrėžia, kad derybos dar nesibaigusios.
„Pasakyti, kad Lietuva praranda, dar tikrai yra anksti – reikėtų vertinti galutinį biudžetą. Manyčiau, kad dabar pasiūlytas biudžetas tikrai atitinka Lietuvos lūkesčius. Aišku, klausimų lieka dėl žemės ūkio“, – sakė jis.
Transporto srityje Lietuvai, pasak V. Sinkevičiaus, vienas svarbiausių klausimų – „Rail Baltica“ finansavimas.
„Lietuvai kritinis yra „Rail Baltica“ finansavimas, to didžiojo projekto užtikrinimas“, – pabrėžė europarlamentaras.
Pinigai transporto projektams nebus tiesiog padalyti valstybėms. Dėl jų reikės konkuruoti, tačiau prioritetas numatomas europiniams transporto koridoriams ir dvigubos – civilinės bei karinės – paskirties infrastruktūrai.
Tai Lietuvai atveria galimybių ne tik dėl „Rail Baltica“. Finansų ministerija tarp Lietuvai itin svarbių tarpvalstybinių projektų išskiria ir „Via Baltica“. Abu jie svarbūs ne tik susisiekimui su Vakarų Europa, bet ir kariniam mobilumui bei NATO rytinio flango stiprinimui.
V. Sinkevičius atkreipia dėmesį ir į naują galimybę europinėmis lėšomis finansuoti energetikos infrastruktūros apsaugą – sritį, kuri anksčiau daugiausia buvo laikoma pačių valstybių narių atsakomybe.
Regionams pinigų ilgainiui gali mažėti
Sudėtingesnė perspektyva laukia sanglaudos politikos – ES finansavimo, skirto ekonominiams ir socialiniams skirtumams tarp regionų mažinti.
Finansų ministerija pripažįsta, kad Lietuvos ekonomikai artėjant prie ES vidurkio šis finansavimas ilgainiui gali trauktis.
ES statistiniame teritorijų skirstyme Lietuva ir toliau būtų dalijama į du regionus – mažiau išsivysčiusį Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną bei labiau išsivysčiusį Sostinės regioną.
Lietuvos ekonomikai artėjant prie ES vidurkio šis finansavimas ilgainiui gali trauktis.
Pirmajam Komisijos pasiūlyme rezervuojama 4,7 mlrd. eurų. Sostinės regionui konkreti suma iš anksto nenumatyta, be to, pagal pirminį pasiūlymą jam mažėtų ir ES bendrojo finansavimo norma.
Tačiau R. Vilpišauskas į šį mažėjimą siūlo žiūrėti ne vien kaip į praradimą.
„Jeigu sutinkame, kad auganti Lietuvos ekonomika yra teigiamas dalykas, neišvengiamai turime priimti ir tai, kad artėjant prie Europos Sąjungos vidurkio gaunamos sanglaudos lėšos ilgainiui mažės“, – sakė profesorius.
Būtent dėl šios priežasties Sostinės regionas anksčiau buvo atskirtas nuo likusios Lietuvos – taip siekta ilgiau išsaugoti didesnę paramą mažiau išsivysčiusioms šalies teritorijoms.
„Reikia tikėtis, kad ir kiti Lietuvos regionai augs sparčiau. Tuomet ilgainiui lėšų jiems taip pat mažės. Tokiu atveju reikia atitinkamai planuoti, siekti pritraukti privačias investicijas regionuose“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.
Valstybei, anot jo, kartu teks daugiau svarbių investicijų finansuoti nacionalinėmis lėšomis.
„Labiau klestinti Lietuva, net jeigu ji dėl to praranda dalį sanglaudos lėšų, turbūt yra mūsų siekiamybė“, – apibendrino profesorius.
Žemės ūkio pinigų lengvai neatiduos
Daugiausia politinių ginčų gali kilti dėl žemės ūkio.
Komisija siūlo Bendrąją žemės ūkio politiką, pagal kurią finansuojamos tiesioginės išmokos ūkininkams ir dalis kaimo plėtros priemonių, įtraukti į platesnius nacionalinius ir regioninius planus.
Lietuvai rezervuojama apie 4,4 mlrd. eurų Bendrosios žemės ūkio politikos lėšų. Tačiau kiek galutinai lėšų teks žemės ūkiui ir kaimo vietovėms, Finansų ministerijos teigimu, bus aišku tik pasibaigus deryboms.
V. Sinkevičius būtent žemės ūkį įvardija kaip vieną ryškiausių sričių, kurioje dabartinis Komisijos pasiūlymas Lietuvai kelia klausimų.
Lietuvai rezervuojama apie 4,4 mlrd. eurų Bendrosios žemės ūkio politikos lėšų.
Tačiau jis primena ir ankstesnių derybų patirtį.
„Praeitą kartą taip pat buvo siūlomas mažėjimas, o derybos baigėsi tuo, kad žemės ūkio biudžetas liko nepakeistas. Ar šį kartą tas mažėjimas bus, galėsime žinoti tik po derybų“, – sakė europarlamentaras.
R. Vilpišauskas taip pat nėra įsitikinęs, kad žemės ūkis taps pagrindiniu naujojo biudžeto pralaimėtoju. Priežastis – stiprus politinis užnugaris.
Profesorius priminė, kad ankstesnėse derybose Prancūzijai pavykdavo suburti daugiau kaip 20 valstybių koaliciją, ginančią žemės ūkio finansavimą. Sanglaudos pinigus savo ruožtu aktyviai gina Pietų, Vidurio Europos ir Baltijos šalys. Tuo metu dalis Šiaurės ir kitų daugiau į ES biudžetą sumokančių valstybių paprastai siekia riboti bendras išlaidas ir daugiau dėmesio skirti naujiems prioritetams.
Todėl galimas ir paradoksalus scenarijus – Komisija pasiūlo gerokai daugiau pinigų gynybai, konkurencingumui ar kitoms naujoms sritims, tačiau po valstybių derybų apkarpomos būtent šios ambicijos. R. Vilpišausko teigimu, tradicines politikos sritis ginančios koalicijos istoriškai būna stipresnės.
„Galiausiai derybos paprastai baigiasi tuo, kad nukenčia naujosios sritys, kurios neturi tokių aiškiai identifikuojamų gynėjų tarp interesų grupių kaip ūkininkai. Jau ne kartą derantis dėl ankstesnių daugiamečių biudžetų paskutinės nakties derybose labiausiai būdavo nukerpama nuo tokių sričių, kaip Europos infrastruktūros tinklų finansavimas, kurio lėšos nepatenka į konkrečios valstybės „nacionalinį voką“, nors būtent tokios investicijos labiausiai atitinka Europos pridėtinės vertės logiką“, – sakė R. Vilpišauskas.
Ignalinai – tiek, kiek Lietuva prašė
Viena aiškiausių Lietuvai skirtų biudžeto eilučių – Ignalinos atominės elektrinės uždarymas.
Komisija 2028–2034 m. Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo programai siūlo skirti 678 mln. eurų.
Finansų ministerija nurodo, kad ši suma atitinka Lietuvos poreikius, todėl pagrindinis tikslas derybose – neleisti jos sumažinti.
V. Sinkevičius, Europos Parlamente kuruojantis šį klausimą, situaciją vertina panašiai. Jo parengtame pranešimo projekte taip pat siūloma numatyti ne mažesnį nei Komisijos pasiūlytas 678 mln. eurų finansavimą.
„Šiandien ši suma tikrai pakankama. Labai džiaugiuosi, kad Komisija laikosi įsipareigojimo, kurį Europos Sąjunga buvo davusi Lietuvai stojant“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
R. Vilpišauskas taip pat nemato pagrindo manyti, kad ES galėtų apskritai atsitraukti nuo principinio įsipareigojimo prisidėti prie Ignalinos AE uždarymo.
„Abejoju, ar pažadai bus neištesėti. Pagrindinė diskusija turbūt bus apie tai, kokie poreikiai išlieka ir yra susiję su Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbais bei pasekmių likvidavimu“, – sakė profesorius.
Norėtų didesnio biudžeto, bet kas už jį mokės?
Komisijos beveik 2 trln. eurų pasiūlymas – dar ne galutinis biudžetas.
Europos Parlamentas siekia dar didesnio finansavimo. V. Sinkevičius teigia, kad bendra Parlamento pozicija – bent 10 proc. didesnis biudžetas nei siūlo Komisija.
„Papildomi pinigai būtų nukreipiami į regionus, žemės ūkį, Europos Sąjungos konkurencingumą ir karinį mobilumą“, – sakė jis.
Tačiau pats europarlamentaras tokio scenarijaus galimybes vertina santūriai. Didesniam biudžetui reikėtų arba didesnių valstybių įnašų, arba naujų ES pajamų šaltinių.
Ir čia atsiranda pagrindinis būsimų derybų konfliktas.
Norint vienu metu išsaugoti milijardus žemės ūkiui ir regionams bei gerokai daugiau skirti gynybai, infrastruktūrai ir konkurencingumui, tam reikėtų didesnio bendro biudžeto. Jei valstybės tam nepritars, skirtingoms sritims teks konkuruoti dėl tų pačių pinigų.
Finansų ministerija pripažįsta, kad, jeigu Lietuvai numatytos lėšos išliktų tokios, kokias pasiūlė Komisija, vienu metu išsaugoti dabartinį žemės ūkio bei sanglaudos finansavimą ir gerokai daugiau skirti gynybai būtų sudėtinga.
Ar svarbiausia pasiimti kuo daugiau?
Būtent čia prof. dr. R. Vilpišauskas siūlo grįžti prie klausimo, kuris ES biudžeto derybose neretai lieka nuošalyje: ar valstybei tikrai svarbiausia vien kuo didesnė galutinė suma?
Profesorius prognozuoja, kad Lietuvos prioritetų sąrašas bus ilgas – žemės ūkis, tiesioginės išmokos, regionai, rytinio flango gynyba, Ignalinos AE uždarymas, Kaliningrado tranzitas, transporto ir energetikos infrastruktūra.
Ar valstybei tikrai svarbiausia vien kuo didesnė galutinė suma?
„Viskas bus akcentuojama kaip prioritetai ir bus sakoma, kad Lietuva siekia, jog visur lėšos nemažėtų, o dar geriau – augtų“, – sakė jis.
Tačiau paklaustas, kas Lietuvai svarbiau – pati gaunamų lėšų suma ar taisyklės ir prioritetai, pagal kuriuos tie pinigai bus skirstomi, – profesorius pasirinko antrąjį variantą.
„Žiūrint iš viešojo intereso perspektyvos, antras variantas yra svarbesnis“, – teigė R. Vilpišauskas.
Jo prognozė – ir po derybų didžiausios sumos greičiausiai liks tradicinėms sritims – žemės ūkiui ir sanglaudai, nors joms skiriamos lėšos gali būti mažesnės nei dabartiniu finansiniu laikotarpiu.
Tačiau ar būtent toks ribotų ES pinigų padalijimas Lietuvai ir visai Europai duos daugiausia ilgalaikės naudos – jau kitas klausimas.
V. Sinkevičius į būsimą biudžetą žiūri pragmatiškiau. Jei galutiniame variante išliktų Lietuvai svarbiausi komponentai – Ignalinos AE ir „Rail Baltica“ finansavimas, žemės ūkio ir regionų lėšos, karinis mobilumas bei energetikos infrastruktūros apsauga – tai, jo vertinimu, būtų „tikrai neblogas biudžetas Lietuvai“.
Tačiau svarbu ne vien tai, kiek milijardų bus įrašyta biudžeto lentelėse.
„Mums svarbu, kad tos lėšos tikrai būtų investuotos Lietuvoje, kad jos pasiektų Lietuvą, kad darbus ir kompetencijas augintų lietuviškos įmonės, kad tas biudžetas suteiktų galimybes lietuviškų įmonių augimui“, – pabrėžė V. Sinkevičius.
O galutinis Lietuvos rezultatas paaiškės tik po derybų. Jei valstybės nenorės didinti bendro ES biudžeto, teks atsakyti į kur kas nepatogesnį klausimą – kuriems tradiciniams ar naujiems prioritetams pinigų skirti mažiau.
