„Bendradarbiavimas neapsieina be sunkumų. Pagrindine problema, kišančia koją dvišaliam bendradarbiavimui tapo prieštaringa Kinijos pozicija dėl santykių su rusiškais bankais po to, kai jiems buvo įvestos ES ir JAV sankcijos“, – teigia J.Solovjovas.
Apie būtinybę labiau bendradarbiauti su Azijos šalimis Maskva jau kalbėjo kurį laiką.
„Dauguma Kinijos bankų neatlieka tarpbankinių operacijų, kuriose dalyvauja rusiški bankai. Be to, Kinijos bankai nebe taip aktyviai dalyvauja tarptautiniuose finansiniuose sandoriuose, ypatingai susijusiose su prekybos finansavimu“, – pridūrė „VTB“ atstovas.
Apie būtinybę labiau bendradarbiauti su Azijos šalimis Maskva jau kalbėjo kurį laiką. Rusijos politikai teigia, kad šalies verslininkams patekti į Kinijos finansų rinką yra būtina, nes priklausomybė tik nuo JAV ir ES šalių yra pavojinga.
„Kinai visada pirmiausiai ieško naudos sau, o tik po to savo partneriams, ir kuria santykius priklausomai nuo tam tikro regiono ekonominės ir politinės padėties“, – teigė Rusijos banko „BKF“ analitinio skyriaus vadovas Maksimas Osadčis.
Jis pridūrė, kad Kinijai ekonominiai ir politiniai ryšiai su ES ir JAV yra gerokai svarbesni už bendradarbiavimą su Rusija.
Šiuo metu JAV yra stambiausia Kinijos prekybos partnerė, po kurios seka ES, Japonija ir Pietų Korėja.
Šiuo metu JAV yra stambiausia Kinijos prekybos partnerė, po kurios seka ES, Japonija ir Pietų Korėja. Dėl šios priežasties, bijodami sankcijų iš JAV pusės, Kinijos bankai vengia partnerystės su Rusijos finansinėmis institucijomis.
2014 m. duomenimis, Rusijos ir Kinijos prekybos apimtis siekė 88 mlrd. dolerių ir lyginant su 2013 m., sumažėjo 0,5 proc.
Analitikai tikina, kad Kiniją derėtų laikyti sunkia prekybine ir ekonomine partnere. Įžvelgdamas bent minimalią projekto riziką, Pekinas nesiryš jame dalyvauti, nepaisydamas galimai didelės pelno maržos.
