Antrąjį šių metų ketvirtį Kinijos ekonomika augo daug lėčiau. Palyginus su tuo pačiu praėjusiu metų laikotarpiu, bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo tik 7,5 proc. Europoje ir JAV tokiais augimo tempais būtų džiaugiamasi. Tačiau besivystančios šalys, tokios kaip Kinija, kuriose kasmet augimas sudarė apie dešimt procentų, šis skaičius suvokiamas kaip artėjančios krizės simptomas.
Antros pagal dydį pasaulyje ekonomikos augimas sulėtėjo jau praėjusiais metais. 7,8 proc. išaugęs BVP nuvylė ekspertus, esą tokių rodiklių jau nebebuvo matyti nuo 1999-ųjų.
Panašūs rodikliai išlieka ir toliau. Oficialiai vyriausybė skelbia šiemet nesitikinti didesnio nei 7,5 proc. augimo. Tačiau ar tokios prognozės realios, labai abejojama. Praėjusią savaitę finansų ministras Lou Jiwei staiga prakalbo apie septynis procentus. Tai, kad valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ ministro pareiškimus paskelbė tik po dienos liudija, kiek daug nervų Pekinui kainuoja akivaizdžiai suprastėjusi ekonominė padėtis.
Statistikos biuro atstovas Shengas Laiyunas buvo atsargus. „Svarbūs ekonominiai rodikliai išlieka ties numatytomis ribomis, – sakė jis, – Tačiau ekonominė situacija išlieka sudėtinga.“
Krizė Kinijoje turėtų pasekmių visame pasaulyje. Vien Vokietijai tai yra viena svarbiausių eksporto rinkų. Be jos šalies automobilių pramonei grėstų rimtos nesėkmės.
„Leiskime burbului susprogti“
Pastaruoju metu prastų naujienų iš Kinijos pasigirsta vis dažniau. Birželį nustebino itin maži eksporto rodikliai. Muitinės administracija apskaičiavo, kad eksportas sumažėjo 3,1 proc. lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai. Nerimaujama dėl itin prasiskolinusio verslo sektoriaus. Manoma, kad Kinijos bendrovių skolos sudaro 150 proc. metinio bendrojo vidaus produkto. Valstybiniai bankai ilgus metus dalijo pigius kreditus. Dabar gi daugelis kreditų tapo problematiški – o tai finansų sektorių panardintų į didelių problemų sūkurį.
Įsikišti bando Kinijos centrinis bankas, jis apribojo pinigų tiekimą bankams, kad šie sumažintų paskolų portfelį. Tačiau tokia politika yra pavojinga, ji gali ne tik sukelti sumaištį finansų sektoriuje, bet ir dar labiau sulėtinti ekonomikos augimą.
Rimtą susirūpinimą demonstruoja net ir valstybės ekonomistai. Diskusijos, ar ekonomika augs 7 ar 7,5 proc. yra beprasmiškos. „Ekonomika jau yra finansų krizėje“, – cituojamas vyriausybės patarėjas Xia Binas. Esą situacija tik blogės, jei vyriausybė nesiims spręsti skolų problemos.
„Turime kuo greičiau rasti būdų, kaip susprogdinti burbulus ir nurašyti jau susidariusius nuostolius, kad būtų išvengta dar didesnės krizės“, – sakė jis. Procesas, kurį Kinija turi išgyventi, automatiškai prilėtina ekonominius procesus. „Tai reiškia sunkius laikus, kai kurių įmonių ir finansinių institucijų bankrotą – o tai reiškia reformas“, – teigė ekspertas.
