„Bet tai buvo perduota grynaisiais. O taip niekas nedaro, niekas paskolų grynaisiais nesuteikia“, – įsitikinusi D.Pranckėnienė.
Jos neįtikina kaltinamojo argumentai, kad jis kaupė pinigus nekilnojamajam turtui įsigyti. „Jis puikiai žino įstatymus, nes pats juos priima. E.Masiulis privalėjo pranešti Mokesčių inspekcijai apie priimtus grynuosius. Pakanka paimti tris tūkstančius eurų ir jau turi informuoti“, – sakė D.Pranckėnienė.
Civilinis kodeksas sako, kad jei paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų, ir šis sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, reikia tai daryti per notarą. Tiesa, E.Masiulis teisinasi, kad tam nebuvo laiko.
„Žinoma, notarų paslaugos kainuoja ir tokios sutarties apiforminimas būtų kainavęs. Tačiau įstatymų ir Civilinio kodekso reikia laikytis visiems, o ypač Seimo nariams“, – sakė D.Pranckėnienė.
Jei tai būtų atlikta per banką, tokiu atveju pakaktų rašytinės formos. „Šio reikalavimo jis negali nežinoti“, – pastebėjo D.Pranckėnienė.
Pasak jos, jei jis būtų visą sumą pasiskolinęs iš giminaičių, gal dar būtų įmanoma suprasti ar pateisinti. Tačiau R.Kurlianskis jam net ne giminė, o ir palūkanų pastarasis neprašė.
„Tad visa tai neįmanoma logiškai paaiškinti. Tai yra blefas – visas šis jo paaiškinimas dėl rastų pinigų“, – neabejoja D.Pranckėnienė.
Kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis teigia 90 tūkst. eurų be notarinės sutarties pasiskolinęs iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir sugrūdęs į dėžutę su degtine. Kiti 152 tūkst. eurų grynaisiais rasti E.Masiulio namuose esą buvo visos giminės santaupos ir paskolos, skirtos nekilnojamajam turtui Nidoje pirkti. Politikas tikina, kad jau anksčiau iš paimtų paskolų bendros nuosavybės teise su giminėmis buvo įsigijęs pajūryje būstą, kurį nuomojo, tačiau tai jo deklaracijose neatsispindi.
