Tai girdėdami studentai jau dabar bijo, kad už mokslą nusprendę mokėti jauni žmonės ilgainiui gali tapti melžiamomis karvėmis, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Rugsėjį startuosianti naujoji paskolų studentams sistema kelia daug vėjų: bankininkai keiksnoja valdžią, kad ši jiems skyrė per mažai laiko pasiruošti naujovei. Studentai mėgina priminti žadėtas 6 proc. palūkanas, kurios taip ir liko pažadais. Jau dabar aišku, kad paskolų palūkanos litais sieks 11,44 proc., o eurais – 4,03 proc.
Viešai duotą pažadą, kad palūkanos neviršys 6 proc., praėjusią savaitę švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui priminė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.Šios paskolos oficialiai vadinamos lengvatinėmis. Tačiau Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis kategoriškas: „Nesuprantu, kokia čia lengvata. Jos nėra. Atrodo, kad lengvata taikoma bankams, nes gaudami valstybės garantiją jie apsidraudžia nuo rizikos.“
LSS planuoja reikalauti, kad valstybė pasidalytų su studentais paskolos litais palūkanas.
„Ne aš žadėjau tokias palūkanas“
Viešai duotą pažadą, kad palūkanos neviršys 6 proc., praėjusią savaitę švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui priminė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Ne aš žadėjau tokias palūkanas. Apie 6 procentus buvo kalbama neminint paskolos valiutos“, – teisinosi G.Steponavičius. Jis tikino, kad apie tokią palūkanų normą, ministerijai svarstant naująją paskolų sistemą, kalbėjo ekspertai. Kas jie tokie, ministras neatskleidė.
O bankininkai puse lūpų kalba, kad prezidentės pastaba gali pristabdyti naujovės įdiegimą – ypač jei bus bandoma keisti palūkanas. Iki rugsėjo, kai į paskolas pretenduos pirmieji studentai, liko vos daugiau nei mėnuo.
Mažesnes palūkanas eurais pasirinksiantys jaunuoliai drauge prisiims ir riziką dėl valiutų kurso pokyčio.
Pasak G.Steponavičiaus, tai natūralu: „Daugiausia paskolų iš bankų dabar imama eurais. Vadinasi, lito devalvavimo nebijoma.“
Į 100 mln. litų keturis šių metų mėnesius – nuo rugsėjo iki gruodžio pabaigos – galės pretenduoti ir už mokslą mokėsiantys pirmakursiai, ir aukštesnių kursų studentai, už studijas mokantys 520 litų per semestrą. Studentai galės su valstybės garantija skolintis ir pragyvenimo reikmėms.
Pajamų mokesčio lengvata? Ne!
Šalies regionuose buvo atlikta abiturientų apklausa, kiek jų imtų paskolas studijų įmokai padengti. Tam ryžtųsi 13 proc. apklaustųjų. Kiek skolintųsi pragyvenimui, nežinia.
Atrinkdama studentams skolinsiančias kredito įstaigas, už tai atsakinga Finansų ministerija tikrino, ar jos atitinka nustatytus reikalavimus. Pirmenybė buvo teikiama bankams, siūlantiems mažesnę paskolos kainą. Ją sudaro palūkanos ir planuojami taikyti mokesčiai.
Finansų bei Švietimo ir mokslo ministerijų atstovai tikisi, kad konkuruodamos tarpusavyje kredito įstaigos galės pasiūlyti studentams ir palankesnes paskolų teikimo sąlygas.
Paskolų palūkanos studentams apskaičiuojamos prie tarpbankinių palūkanų („Euribor“ ar „Vilibor“) pridėjus pelno maržą. Pastaroji negali viršyti 3 proc.
Beje, už kasmet mokamas palūkanas studentai negalės pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata, kuria gali naudotis savo lėšomis už studijas sumokėję studentai ar jų artimieji.Tiesa, paskolų be valstybės garantijos palūkanos dar didesnės. „Swedbank“ jau kelerius metus studentams teikia paskolas.
Jei studentas turi laiduotoją, palūkanų norma siekia 15,24 proc. (6 mėn. „Vilibor“ ir 5,9 proc.), jei neturi laiduotojo – 15,74 proc. (6 mėn. „Vilibor“ ir 6,4 proc.).
Kitiems klientams, ne studentams, vartojamąjį kreditą litais bankai šiuo metu teikia už 16–19 proc. palūkanas.
Už naudojimąsi paskola su valstybės garantija studentas dar studijų metais turės mokėti palūkanas. Studentams, kurie socialiai pažeidžiamesni, palūkanas galbūt padengs valstybė, jei turės tam pinigų.
Beje, už kasmet mokamas palūkanas studentai negalės pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata, kuria gali naudotis savo lėšomis už studijas sumokėję studentai ar jų artimieji. Lengvata bus galima naudotis tik pradėjus grąžinti paskolą.
Grąžinimui – 15 metų
Lengvatinės paskolos litais studentams bus teikiamos su 11,44 proc. palūkanomis, paskolos eurais – su 4,03 proc. palūkanomis. Studentui paėmus, tarkime, 5 tūkst. litų paskolą pirmiesiems mokslo metams, pirmąjį pusmetį bus skaičiuojamos palūkanos nuo pusės sumos – 2,5 tūkst. litų. Jei paskola imama litais, mėnesio palūkanos pirmąjį semestrą sudarytų apie 23 litus, antrąjį pusmetį ši įmoka padvigubėtų.
Per ketverius studijų metus, jei visam šiam tarpsniui reikalinga paskola, studentas, pasiėmęs 20 tūkst. litų paskolą, sumokėtų iki 5 tūkst. litų palūkanų.
Jei skolinamasi eurais, mėnesio palūkanos pirmąjį semestrą siektų 2,4 euro, antrąjį – dvigubai daugiau. Jei studentas skolinasi visam ketverių metų studijų laikotarpiui, per visą tą laiką jis sumokėtų per 1,7 tūkst. litų.
Baigęs studijas absolventas paskolą turės grąžinti per 15 metų.
Jei jis rinksis ilgiausią periodą paskolai litais grąžinti, per mėnesį turės sumokėti 303 litus, iš jų 111 litų – palūkanų. Jei pasirinks trumpesnį laiką, tarkime, 5 metus, mėnesio įmoka sieks 525 litus, palūkanų dalį joje sudarys 191 litas.
Jei studentas skolinosi eurais, baigęs studijas per mėnesį turės mokėti 52 eurus, iš kurių 19 eurų – palūkanų dalis.
Nutarusiajam su banku atsiskaityti per 5 metus kas mėnesį teks sumokėti 116 eurų, iš kurių 19 eurų – palūkanų dalis. Įmokos pamažu mažės.
