Sekite 15min Google
Reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad net apie 60 proc. respondentų turi nuosavą būstą be paskolos. Tris kartus mažesnė dalis – maždaug 20 proc. – nurodė turintys būstą su paskola. Apie 9 proc. apklaustųjų būstą nuomojasi, o 6 proc. gyvena su artimaisiais.
„Taigi iš viso beveik 80 proc. apklaustųjų nurodė turintys nuosavą būstą. Tai – išties aukštas rodiklis. Panašią tendenciją rodo ir platesnės apimties „Eurostat“ duomenys: 2025 m. nuosavame būste gyveno apie 87 proc. Lietuvos gyventojų. Nors kai kuriose ekonomiškai stipriose Europos šalyse nuosavas būstas gerokai yra retesnis: Vokietijoje jame gyvena apie 47 proc. gyventojų, Austrijoje – 54 proc., Danijoje – 58 proc.“ – vardija „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas.
Pasak jo, tokiam, palyginti, dideliam nuosavo būsto mastui Lietuvoje daugiausia įtakos gali turėti istoriškai susiformavusi didelė vyresnių gyventojų būsto nuosavybė – šiandien dalis tokio turto jau perduodama vaikams ir anūkams. Taip pat prisideda ir valstybės parama.
NT ekspertas priduria, kad svarbus yra nuomos ir paskolos įmokos santykis: kai būsto nuomos suma priartėja prie kredito įmokos ar ją viršija, nuosavas būstas tampa patrauklesnis. Tad kiek iš tiesų skiriasi nuomos bei paskolos įmokos ir kas už būstą kas mėnesį sumoka daugiausia?
Nuoma ar paskola – kas brangiau?
Apklausos duomenimis, mažiausią sumą būstui – iki 300 eurų per mėnesį – skiria 42 proc. paskolos turėtojų, o tarp nuomininkų į tokią sumą telpa gerokai mažesnė dalis – 28 proc.
31 proc. būsto paskolą turinčių gyventojų per mėnesį moka 301–500 eurų, o už nuomą tiek moka 46 proc. nuomininkų. Tuo metu didesnės, 501–700 eurų, mėnesio išlaidos beveik susilygina – tokią paskolos įmoką moka 16 proc., o tokią sumą už nuomą – 18 proc. gyventojų.
M. Chmieliauskas išskiria, kad daugiau nei 300 eurų per mėnesį už būstą moka beveik trys ketvirtadaliai – 72 proc. – nuomininkų, o tarp būsto paskolos turėtojų tokių yra 58 proc. Be to, paskolos atveju dažniausias atsakymas buvo „iki 300 eurų“, o nuomos – „301–500 eurų“.
Vertinant didesnes nei 300 eurų mėnesio išlaidas būstui, paskolos turėtojai nuomininkus lenkia tik aukščiausiame intervale – daugiau nei 700 eurų per mėnesį. Tiek moka 12 proc. paskolą turinčių gyventojų ir 8 proc. nuomininkų.
„Tai galima sieti su tuo, kad daugiau pinigų būstui galintys skirti gyventojai dažniau renkasi nuosavą būstą ir kelia didesnius lūkesčius jo dydžiui, kokybei ar vietai, todėl ir tokio NT vertė
gali būti didesnė. Tačiau, net ir mokant daugiau, nuosavas būstas gali atrodyti patraukliau, nes pinigai skiriami savo turtui įsigyti“, – sako „Realco“ pardavimų direktorius.
Būstas pagal amžių
Akivaizdūs skirtumai išryškėja vertinant ir gyventojų amžių. Apklausos duomenimis, jaunuoliai iki 25-erių būstą dažniausiai nuomojasi – taip nurodė kas ketvirtas. Anot M. Chmieliausko, įdomu tai, kad antroje vietoje yra ne būstas su paskola, kuriame gyvena 21 proc. šio amžiaus respondentų, o nuosavas būstas be paskolos – jį nurodė 23 proc. jaunuolių.
„Tai gali būti susiję ir su šeimos prisidėjimu – pavyzdžiui, artimųjų pagalba imant paskolą, iš jų gautu ar paveldėtu NT. Tuo metu beveik tiek pat – 22 proc. – jaunuolių vis dar gyvena su artimaisiais. Taigi tarp jauniausių gyventojų nė vienas būsto variantas ryškiai nedominuoja: labai panaši jaunuolių dalis ir nuomojasi, ir turi nuosavą būstą su paskola ar be jos, ir gyvena su artimaisiais“, – pastebi „Realco“ pardavimų direktorius.
26–35 m. gyventojai dažniausiai turi nuosavą būstą su paskola arba be jos – taip nurodė atitinkamai 33 ir 32 proc. Su amžiumi nuosavą būstą be paskolos turinčių gyventojų dalis sparčiai didėja: tarp 36–45 m. tokį būstą turi 48 proc., tarp 46–55 m. gyventojų – jau 71 proc., o vyriausiųjų grupėje ši dalis viršija 88 proc.
„Tarp jaunesnių gyventojų išryškėja ir kita tendencija – didesnes sumas būstui dažniau skiria nuomininkai nei paskolos turėtojai. Pavyzdžiui, tarp 18–25 m. respondentų daugiau kaip 300 eurų per mėnesį moka 86 proc. nuomininkų ir 61 proc. paskolos turėtojų. Tarp 26–35 m. gyventojų šis skirtumas jau mažesnis – atitinkamai 75 ir 65 proc.“ – priduria M.Chmieliauskas.
Bendrai apklausos rezultatai rodo, kad didėjant mėnesio išlaidoms skirtumas tarp mokamos nuomos ir paskolos sumos beveik išnyksta. Pavyzdžiui, daugiau nei 500 eurų per mėnesį moka 26 proc. nuomininkų ir 28 proc. paskolos turėtojų, skirtumas – vos 2 proc. punktai.
„Tai keičia požiūrį, kad nuoma yra mažesnis finansinis įsipareigojimas. Neretai jai ir paskolai skiriamos sumos būna panašios, o kartais nuoma pareikalauja ir didesnių išlaidų. Tad tiek už nuomą galinčiam mokėti žmogui paskolos įmoka paprastai nėra pagrindinė kliūtis – daug sudėtingesnis gali būti pradinio įnašo sukaupimas. Vis dėlto, prisidėjus artimiesiems, o pradiniam įnašui nuo rugpjūčio sumažėjus iki 10 proc., nuosavo būsto įsigijimas ir jauname amžiuje tampa kur kas realesnis“, – sako „Realco“ atstovas.
Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojus apie būsto valdymo formą ir mėnesio išlaidas apklausė 2026 m. liepos 18–28 d. Apklausoje dalyvavo 1 017 respondentų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.