Būsto paskolų palūkanos įprastai susideda iš 3 ar 6 mėnesių trukmės „Euribor“ palūkanų, o prie jų dar pridedama banko marža. Šiuo metu 3 mėnesių trukmės „Euribor“ yra neigiamas – siekia minus 0,329 proc., jis nekinta kone nuo sausio. Tuo tarpu 6 mėn. trukmės „Euribor“ lapkričio 1 d. pasiekė minus 0,276 proc. – tai žemiausias taškas istorijoje.
Tuo tarpu vidutinės šiuo metu Lietuvoje už būsto paskolas mokamos palūkanos – jau 2,05 proc. Dar sausį vidutinės palūkanos siekė 1,94 proc., o per pastaruosius trejus metus žemiausiame taške jos buvo 2015 m. liepą (1,68 proc.), rodo Lietuvos banko duomenys.
Kas lemia palūkanų augimą?
Lietuvos bankas aiškina, kad žvelgiant į naujausias tendencijas, per praėjusius pora metų didžiulių ir sunkiai paaiškinamų naujų paskolų palūkanų normų pokyčių nebuvo.
„Būsto paskolų atveju labai nuosaiki palūkanų didėjimo tendencija matoma, tačiau ir šiuo atveju per du metus nuo 2015 m. rugsėjo mėn. vidutinė naujų būsto paskolų kaina ūgtelėjo nuo 1,93 proc. iki 2,05 proc. Taip, tuo pat metu 6 mėn. EURIBOR norma toliau mažėjo, o minėtą nedidelį statistinį vidutinės būsto paskolų palūkanų normos padidėjimą galėjo lemti keletas veiksnių“, – teigia Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Amdrius Škarnulis.
Anot jo, pirmoji priežastis yra ta, kad paskolų imama daugiau ir dėl to bankai kelia kainas.
„Aktyvumui NT rinkoje esant dideliam ir vis didesnei daliai gyventojų nusprendžiant įsigyti nuosavą būstą su paskola, gali suveikti pasiūlos/paklausos dėsniai, t. y. būsto paskolų paklausai didėjant, jų kaina pamažu didėja“, – sako A.Škarnulis.
Galima ir kita priežastis – norinčiųjų skolintis būsto įsigijimui gausėjant, paskolos suteikiamos didesniam skaičiui žmonių, o tarp jų yra ir daugiau, ir mažiau uždirbančiųjų. O pastarieji gyventojai bankams yra rizikingesni klientai, todėl ir paskolos jiems suteikiamos brangiau.
„Be to, Lietuvos banko atliktos naujausios Bankų apklausos rezultatai rodo, kad bankai pastaruoju metu buvo linkę atsargiau skolinti gyventojams, – teigia A.Škarnulis. – Apibendrinant galima teigti, kad pastarojo meto paskolų palūkanų normų tendencijos nėra „anomalinės” ar sunkiai paaiškinamos.“
Dabartinėmis palūkanomis paimta 100 tūkst. eurų vertės ir 30 metų trukmės būsto paskola lemtų 372,12 eurų mėnesines įmokas (anuiteto), o per visą paskolos laikotarpį sumokėta suma siektų 133965 eurus, jei palūkanos nesikeistų.
Kai banko pritaikyta marža yra stabili visam paskolos laikotarpiui, tarpbankinės „Euribor“ palūkanos keičiasi nuolat – jas lemia Europos centrinio banko (ECB) nustatoma bazinė palūkanų norma ir kiti veiksniai pinigų rinkoje.
Nuo 2016-ųjų ECB laiko nulines bazines palūkanas ir papildomai pinigų į rinką įlieja per kiekybinio skatinimo programą – 60 mlrd. eurų per mėnesį. Nors ECB pranešė planus sumažinti pinigų „spausdinimo“ greitį per pusę, tačiau kol kas artimiausiu metu palūkanų augimo rinkoje nenumatoma.
