Anot bendrovės, jos tikslas – stiprinti saugumą Baltijos valstybėse per strategines investicijas ir partnerystes.
„CanBalt“ investuoja į kritinę infrastruktūrą ir gamybos pajėgumus, kurie stiprina NATO rytinį flangą. Jos įgyvendintų projektų Baltijos šalyse vertė siekia maždaug 800 mln. eurų“, – komentare BNS teigė įmonė.
Prašyme Jonavos savivaldybei dėl parkui skirtų sklypų paskirties keitimo „CanBalt“ teigia, kad projektas papildys jau dabar rajone veikiantį gynybos klasterį – Vokietijos karinės pramonės kompanijų „Rheinmetall“ ir „Krauss-Maffei Wegmann“ (KMW) įkurtą karinio transporto priemonių aptarnavimo centrą.
„Planuojamas pramonės parkas šį klasterį organiškai papildys: bus plėtojamos civilinės gynybos paramos, inžinerinės, logistikos ir tiekimo grandinės funkcijos. Taip Jonavos rajonas įsitvirtins kaip vienas svarbiausių gynybos pramonės mazgų ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione“, – rašoma dokumente.
„Rheinmetall“ ir „Krauss-Maffei Wegmann“ 2022 metų vasarą Jonavoje atidarė karinės technikos aptarnavimo centrą „Lithuania Defense Services“ (LDS).
Ekonomikos ir inovacijų ministerija BNS nekomentavo planuojamų „CanBalt“ investicijų Lietuvoje.
„Kol vyksta derybos ir nėra priimti galutiniai sprendimai, informacija yra konfidenciali. Ministerijos komanda intensyviai dirba, kad pritrauktume aukštos pridėtinės vertės investicijas į Lietuvą ir sustiprintume šalies gynybos pramonės ekosistemą“, – komentare BNS teigė ministerija.
Investicijos į infrastruktūrą – 20 mln. eurų
Pirmajame projekto etape į žemę ir infrastruktūrą įmonė planuoja investuoti apie 20 mln. eurų, o darbus pradėti tikisi jau kitais metais. Sutvarkius infrastruktūrą gynybos pramonės ir logistikos įmonės čia galės įkurti savo gamyklas ar kitus objektus, BNS teigia įmonė.
„Šios investicijos (20 mln. eurų – BNS) skirtos užtikrinti būtiną sklypo infrastruktūrą, įskaitant elektros, vandens tiekimą, drenažą, privažiavimo kelius, apsaugos sistemas ir kitas esmines inžinerines komunikacijas, reikalingas sklypui paruošti gamybos objektų statybai“, – komentare BNS teigė įmonė.
„Pradinio etapo finansavimą tikimės užtikrinti akcininkų paskolomis ir vietos bankų finansavimu, – teigė „CanBalt Ventures“. – Siekiame būti pasirengę pradėti žemės darbus 2027 metų pavasarį.“
Kanadiečių kapitalo įmonė sako, kad projektą vystys kartu su partneriais.
„Taip. Kalbamės su Lietuvos valstybinėmis organizacijomis, mokslinių tyrimų institutais, vietos gamintojais ir stambiais gynybos pramonės rangovais“, – pabrėžė „CanBalt Ventures“.
Įmonės teigimu, gynybos sektoriaus susidomėjimas didelis, tačiau „dabar dar per anksti komentuoti, kurios įmonės galėtų įsikurti šiame parke“.
Tuo metu Jonavos rajono savivaldybei „CanBalt Ventures“ pateiktoje parko vystymo koncepcijoje rašoma, kad pradiniame etape jame galėtų veikti dvi karinės paskirties juodojo parako bei mažo ir vidutinio kalibro smūginių ir elektrinių kapsulių bei detonatorių gamyklos.
„CanBalt Ventures“ BNS teigė neprašanti jokio valstybės finansavimo projektui: „Sklypą plėtojame be Vyriausybės įsikišimo ar paskatų. Nesame pateikę jokių paraiškų dėl Vyriausybės finansavimo infrastruktūrai plėtoti.“
„CanBalt“ tikino jau kurį laiką ieškojusi sklypo, tinkamo gynybos pramonės ir logistikos parkui.
„Tokį sklypą radome Jonavos rajone ir įsigijome iš privačių savininkų. Šiuo metu su rajono savivaldybe aptariame tolesnę projekto plėtrą. „CanBalt“ investuos į sklypo vystymą, pritaikys žemę gynybos pramonės parkui ir sudarys sąlygas šio sektoriaus įmonėms čia įkurti savo gamybos objektus“, – komentare rašo įmonė.
Bus nutiesti nauji keliai, geležinkelis, energijos, telekomunikacijų, kiti tinklai
Būsimo parko vystytoja Jonavos tarybai pateiktuose dokumentuose rašo, kad aplink parką bus pagerinti keliai, atvestos naujos elektros linijos, telekomunikacijų tinklai, o parko inžinerinės komunikacijos neturės neigiamos įtakos aplinkiniams sklypams.
Pavyzdžiui, bus išasfaltuotas žvyrkelis iki parko, esantis už 2,7 kilometro nuo artimiausio asfaltuoto kelio bei magistralės Kaunas–Daugpilis, nutiestos kelios susisiekimo jungtys. Be to, ateityje numatoma įrengti geležinkelį, kuris perimtų didžiąją dalį krovinių – tai gerokai sumažins vilkikų srautą, kuris dienos metu gali siekti apie 70.
Geležinkelio vėžė dabar yra vos už 1,8 km nuo sklypo. Be to, už 23 km tiesiama „Rail Baltica“.
Be to, ties Tabalos kaimu ir įvažiavimo keliu numatoma įrengti triukšmo slopinimo sienutę.
Energiją parkui numatoma tiekti iš Rizgonių 110 kilovoltų (kV) pastotės, esančios už 8 kilometrų, arba Bukonių 35 kV pastotės (apie 12 km). Svarstoma galimybė įrengti naują vietos skirstyklą, prisijungiant tiesiogiai prie greta einančių „Litgrid“ tinklų.
Artimiausias ESO dujotiekis yra už 10 kilometrų, todėl kaip alternatyva šildymui siūlomos suskystintų dujų talpyklos arba šilumos siurbliai. Be to, planuojama įrengti vandens gręžinius ir nuotekų valyklą, iki sklypo atvesti šviesolaidinį kabelį prisijungiant prie už dviejų kilometrų esančio RAIN arba kito interneto tiekėjo tinklo ar naudotis Starlink palydoviniu ryšiu.
„Svarbu pabrėžti, kad visa ši nauja infrastruktūra tarnaus ne tik projekto teritorijai – jos teigiamas poveikis bus juntamas ir aplinkinėms bendruomenėms bei vietovėms“, – rašoma dokumente.
Poveikis aplinkai ir žmonėms – minimalus, sako vystytoja
Pasak projekto vystytojo, projektas turės minimalų poveikį vietos bendruomenei, nes gyventojų tankumas čia labai mažas. Artimiausia gyvenvietė – Tabalos kaimas su vos 10 gyventojų – nutolusi 280–330 metrų nuo būsimo parko ribos, tarp jų yra žemės ūkio paskirties žemė – žaliasis buferis. Kaip kompensacija numatomas ir žaliasis koridorius parko rytinėje dalyje.
Atliekant poveikio aplinkai vertinimą (PAV) numatoma, kad sanitarinė apsaugos zona sutaps su sklypo riba, taip garantuojant aplinkinių teritorijų ramybę ir nepažeidžiant trečiųjų šalių interesų, rašoma Jonavos savivaldybei „CanBalt Ventures“ pateiktame dokumente.
Vystytojai rašo, kad būsimose gamyklose bus naudojamos specifinės medžiagos, pavyzdžiui, amonio nitratas, tačiau moderni technologija užtikrins visišką procesų sandarumą, todėl jokie kvapai, papildomas triukšmas ar tarša į aplinką nepateks.
Teritorijoje galimas tik sunkiojo ir lengvojo transporto sukeliamas triukšmas.
„Neigiamo poveikio visuomenei nebus, o jei skaičiavimai projektavimo metu parodytų padidintą triukšmą, bus nedelsiant imtasi papildomų kompensacinių priemonių“, – rašoma rašte.
Pasak jo, būsimo parko sklype nėra kultūros paveldo vertybių, jis nepatenka į „Natura 2000“ ar kitas saugomas teritorijas – jos nutolusios daugiau nei trijų kilometrų atstumu.
Tarybos sprendimas – birželio 25-ąją
Jonavos vicemeras Povilas Beišys praėjusią savaitę BNS pranešė, kad tiek „CanBalt Ventures“, tiek parke „Jonava Defence Hub“ įsikursiančių pramonės ir kitų įmonių investicijos, įskaitant infrastruktūrą, statybą ir įrangą, galėtų siekti apie 500 mln. eurų.
Įmonė savivaldybei pateiktame prašyme nurodo valdanti tris apie 181 ha bendro ploto (75,5, 5 ir 100,6 ha) žemės ūkio paskirties sklypus Šilų seniūnijoje, Tabalos kaime, ir prašo jų paskirtį pakeisti į pramoninę ir sandėliavimo.
Šiuo metu statoma Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ artilerijos sviedinių gamykla Radviliškio rajone, šalia Baisogalos, užims 340 hektarų plotą, tuo metu Vokietijos brigadai statomas karinis miestelis Rūdninkuose – apie 190 ha plotą. Aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ Liepkalnyje, Vilniuje, vystomas gamyklų parkas „Teltonika High-Tech Hill“ užima apie 50 ha.
BNS rašė, kad „CanBalt Ventures“ iš Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ netiesiogiai valdomos saulės ir vėjo parkų vystytojos „EE Property Management“ gegužės pabaigoje įsigijo keturis (be trijų minėtų, dar 1,5 ha) sklypus Tabalos kaime, rodo Registrų centro duomenys.
Dėl trijų sklypų paskirties keitimo Jonavos taryba spręs birželio 25 dieną.
„CanBalt Ventures“ nurodo, kad parkas sukurtų apie 200–500 nuolatinių gerai apmokamų darbo vietų, iš jų 60–150 – aukštos kvalifikacijos specialistams.
Steigėjai ir savininkai – kanadiečiai
„CanBalt Ventures“ komentare BNS teigė, kad ją įkūrė kanadiečiai, kurie daugiau nei du dešimtmečius gyvena, dirba ir investuoja Lietuvoje. Pagrindinė „CanBalt“ steigėja VPH šalyje veikia daugiau nei 20 metų ir turi didelę NT plėtros patirtį, teigia įmonė.
VPH per Latvijos „Venturecorp Property Holdings Baltics“ valdo du Kanados piliečiai, vienas jų gyvena Lietuvoje, kitas – Portugalijoje, rodo Registrų centro duomenys.
BNS rašė, jog „CanBalt Ventures“ savo svetainėje skelbia turinti biurus Kanadoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
Po 40 proc. įmonės „CanBalt Ventures“ akcijų valdo Kanados įmonė „St. Germain Capital Corp.“ ir trijų Kanados piliečių valdoma Lietuvos „Venturecorp Property Holdings“, dar 20 proc. – Kanados piliečio valdoma Lietuvos „Yesca capital“, rodo Registrų centro duomenys. Jos galutiniai naudos gavėjai yra keturi Kanados piliečiai.
„CanBalt Ventures“ Vilniuje įregistruota 2021 metais.
