Jis atkreipė dėmesį, kad daugelis šalių kaip įmanoma labiau sušvelnino savo vykdomas pinigų politikas. Palūkanų normų sumažinimas iki nulio arba dar žemiau bei neturėjimas galimybės naudotis fiskaline politika, veda prie politikos, kurios esmė nacionalinių valiutų silpninimas kitų valiutų atžvilgiu.
Yra realus pavojus, kad dėmesio sutelkimas į valiutų kursų mažinimą taps tiesioginiu arba netiesioginiu valiutų karu – perspėjo M.Kingas.
„Yra realus pavojus, kad dėmesio sutelkimas į valiutų kursų mažinimą taps tiesioginiu arba netiesioginiu valiutų karu“ – perspėjo M.Kingas.
Vien nuo šių metų pradžios daugiau nei dvidešimt pasaulio šalių sumažino palūkanų normas arba ėmėsi kitų veiksmų, siekdamos sušvelninti pinigų politiką.
„Tokiose skirtingose šalyse kaip Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Japonijoje, Prancūzijoje, Italijoje Centrinių bankų vadovai, kai kalbama apie valiutų kursus, tampa vis labiau ryžtingesni. Kažkas galėtų pasakyti, kad jau de facto turime valiutų karą“ – teigė buvęs Anglijos banko vadovas.
Mervyn King mano, kad didžiausias pasaulinės paklausos stabdys yra euro zonos ekonomikos silpnumas. Jis taip pat tvirtina, kad euro zonos politikos kūrėjai užsiima simptomų gydymu, o ne kovoja su realiomis problemų euro zonoje priežastimis.
