Remiantis organizacijos Pasaulio aukso taryba duomenimis, viešasis sektorius per pirmuosius šių metų tris mėnesius įsigijo 244 tonas aukso, kai ankstesnį ketvirtį – 208 tonas.
Didžiausi deklaruoti pirkėjai buvo Lenkija, Uzbekistanas ir Kinija, tačiau dalis įsigijimų nebuvo viešai atskleisti.
Šiemet aukso kainos smarkiai svyravo: sausio pabaigoje jos pasiekė rekordą – beveik 5600 JAV dolerių, tačiau kovą, prasidėjus JAV-Irano karui, smuko 12 proc. – tai didžiausias mėnesio nuosmukis nuo 2008 metų.
Spaudimą tauriųjų metalų kainoms darė ir šoktelėjusios energijos kainos, sustiprinusios lūkesčius, kad centriniai bankai išlaikys nepakitusias skolinimosi sąnaudas arba net jas didins, siekdami suvaldyti infliaciją. Tai nepalanku auksui, kuris neneša palūkanų.
Tiesa, dalis šalių aukso atsargas pardavinėjo – Turkija, Rusija ir Azerbaidžanas kartu su keliomis mažesnėmis šalimis bei suvereniais turto fondais per šį laikotarpį pardavė, kaip vertinama, apie 115 tonų aukso. Kiekvienas centrinis bankas turėjo savų pardavimo priežasčių: Turkija siekė apsaugoti savo valiutą ir ekonomiką nuo karo poveikio; Rusija – padengti biudžeto deficitą; o Azerbaidžanas – sugrąžinti atsargas į leistinas ribas.
