Savo pirmojoje eilinėje kalboje Europos Parlamente Ch.Lagarde teigė, kad gamybos įmonės labiausiai nukentėjo nuo „vangios ir neapibrėžtumo kupinos“ pasaulio ekonomikos, kurios lėtėjimas sumažino prekių paklausą tarp euro zonos įmonių. Visgi centrinio banko vadovė pridūrė, kad augimą ir užimtumą padeda palaikyti paslaugų įmonės.
Ch.Lagarde lapkričio 1 dieną perėmė pareigas iš M.Draghi.
Rugsėjį ECB nusprendė sumažinti bazinę palūkanų normą ir atnaujino obligacijų pirkimo programą. Euro zonos ekonomika trečiąjį ketvirtį ūgtelėjo vos 0,2 procento.
Ch.Lagarde teigė, kad ECB turi „priemonių reaguoti, jei situacija nepagerės“, tačiau iš esmės apsiribojo esamų pinigų politikos priemonių apibūdinimu.
ECB įsipareigojo kiekvieną mėnesį supirkti vyriausybių ir įmonių obligacijų už 20 mlrd. eurų – tai priemonė, kuria naujai atspausdinti pinigai išleidžiami į ekonomiką, tikintis palengvinti ilgalaikį skolinimą įmonėms.
ECB taip pat sumažino komercinių bankų indėlių palūkanų normą nuo minus 0,4 proc. iki minus 0,5 proc., siekdamas priversti juos skolinti grynųjų pinigų perteklių.
Analitikai teigia, kad M.Draghi skatinamųjų priemonių paketas suteiks Ch.Lagarde trumpą atokvėpį pirmaisiais darbo mėnesiais.
Pirmasis pinigų politikos formuotojų posėdis, kuriam vadovaus naujoji ECB vadovė, įvyks gruodžio 12 dieną.
