Vokietijos statistikos tarnybos duomenimis, 2023-iaisiais, palyginti su ankstesniais metais, įmonių nemokumo atvejų šalyje padaugėjo 22,1 procento. Visgi verta pažymėti, kad šis iš pažiūros didelis skaičius atspindi normalizavimąsi link prieš COVID-19 pandemiją buvusio lygio.
Nurodoma, kad bendras nemokumo atvejų skaičius, 17 814, vis dar buvo mažesnis nei 2019 metais – 18 749 bankrutavusių įmonių. Be to, 2019-ųjų lygis buvo mažiausias per metus užfiksuotų nemokumo atvejų skaičius nuo 1993-ųjų.
Nepaisant to, tendencija rodo augimo kryptį – 2023 metų antrąjį pusmetį bankrotų skaičius pasiekė arba net viršijo 2019-ųjų lygį. Be to, iš teismuose jau pateiktų preliminarių standartinių nemokumo bylų matyti, kad 2024-aisiais galima tikėtis tolesnio augimo.
Situacija pagal sektorius
Kaip ir kasmet, daugiausia nemokumo atvejų buvo statybų sektoriuje – 17,3 proc. visų bankroto bylų – bei didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. Taip yra todėl, kad šiuose sektoriuose Vokietijoje veikia daugiausia įmonių.
Tačiau vertinant nemokumo rodiklį – nemokumo atvejai, tenkantys 10 tūkst. įmonių, – daugiausia jų buvo transporto ir sandėliavimo sektoriuje – 106,5 atvejo, tenkančio 10 tūkst. įmonių, palyginti su 52,5 atvejo, užregistruoto visuose Vokietijos sektoriuose bendrai.
Po transporto sektoriaus sekė kitos verslo paslaugos – 84,9 atvejo, statyba – 79,9 atvejo, viešbučių ir maitinimo pramonė – 72,3 atvejo ir apdirbamoji pramonė – 63,5 atvejo.
Tarp apdirbamosios pramonės šakų didžiausias nemokumo atvejų augimas užfiksuotas automobilių sektoriuje – 38 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Po to sekė chemijos pramonė ir žemės ūkio ir maisto pramonė, kuriose per metus bankrotų padaugėjo 31 procentu.
Priešingai, energetikos sektorius, kuris nepriklauso apdirbamajai pramonei, bet yra jai ypač svarbus, yra vienas iš nedaugelio sektorių, kuriame, palyginti su praėjusiais metais, nemokumo atvejų sumažėjo – 30 procentų.
Įmonių bankrutavimas yra susijęs su įvairia rizika, o tikrąją grėsmę dažnai kelia tikėtini ieškiniai dėl nemokumo. Jie 2023 metais iš viso sudarė 26,6 mlrd. eurų – 85 proc. daugiau nei 2022 metais, kai ieškinių buvo neįprastai mažai. Tai beveik prilygo 2019 metų lygiui – 26,8 mlrd. eurų.
Skirtumas tarp bankroto atvejų skaičiaus ir pretenzijų sumos padidėjimo atsirado dėl to, kad padaugėjo didelių bankroto bylų. Iš viso buvo 138 nemokumo atvejai, kai ieškinių suma viršijo 25 mln. eurų.
Labiausiai pagal sektorius ieškinių išaugo informacijos ir ryšių sektoriuje – fiksuotas 296 proc. padidėjimas. Ieškinių labiausiai sumažėjo kitų verslo paslaugų sektoriuje – 11 procentų.
Verslo aplinka traukiasi
Pirmąsias įžvalgas 2024 metams rodo sausio ir vasario mėnesiais pateikti prašymai iškelti standartines nemokumo bylas. Šie prašymai nėra vien tik įmonių bankroto atvejai, tarp jų yra ir savarankiškai dirbančių asmenų nemokumas.
Remiantis šiais duomenimis, 2024-ųjų pradžioje standartinių nemokumo bylų skaičius per metus padidėjo 22 procentais.
Ekonominiu požiūriu taip pat yra duomenų, leidžiančių nuspėti, kad šiais metais nemokumo atvejų dar labiau padaugės. Nuo 2022-ųjų pirmojo ketvirčio, kai Vokietijos ekonomika grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį, ji praktiškai sustojo.
Vokietijoje įsikūrusio „Ifo“ instituto duomenimis, nuo 2022-ųjų vidurio verslo aplinka, kuri yra išankstinis bendro ekonominio aktyvumo matuoklis, nuolat traukiasi. Neskaitant pandemijos laikotarpio, šis rodiklis yra žemiausias nuo 2009 metų vidurio.
Kaip ir tuo laikotarpiu, šis nuosmukis paveikė visus sektorius, įskaitant paslaugų sektorių, kuris iš pradžių demonstravo atsparumą, bet prieš pusmetį pradėjo silpnėti. Vis dėlto ekonomikos nuosmukis ypač akivaizdus gamybos sektoriuje, kuriame gerokai sumažėjo ir gaunamų užsakymų, ir nebaigtos gamybos apimčių.
Nemokumas toliau didės
Prie įmonėms sudėtingos ekonominės aplinkos prisideda reikalavimai gerokai padidinti darbo užmokestį arba sutrumpinti darbo laiką, mokant visą darbo užmokestį. Didelių darbo sąnaudų ir padidėjusių finansinių kaštų derinys yra didelė našta įmonėms.
Jei jos nesugebės šių sąnaudų perkelti ant vartotojų ar pirkėjų pečių, nesumažindamos paklausos, pelno maržos ir toliau mažės, o blogiausiu atveju gali pasipilti bankrotai.
Griežtesnės finansinės sąlygos jau pastebimos investicinėje veikloje. Remiantis 2023-iųjų gruodį atliktos „Ifo“ apklausos duomenimis, 20 proc. apklaustų įmonių sumažino savo investicijas, o per pusantrų metų šių įmonių investicijos sumažėjo 41 procentu.
Sudėjus visus šiuos rizikos veiksnius ir atsižvelgiant į tai, kad nesitikima, jog valstybė imsis paramos priemonių, kaip tai darė nuo 2020 iki 2023 metų vidurio, atrodo, kad įmonių nemokumo atvejų toliau daugės, teigiama „Coface“ ataskaitoje.
Priduriama, kad, remiantis standartinių nemokumo procedūrų didėjimo tendencija, 2024 metais įmonių nemokumas gali pasiekti panašų lygį kaip ir 2018 metais – maždaug 19,3 tūkst. bankrutavusių įmonių. Tai reikštų dar 8 proc. padidėjimą, palyginti su 2023 metais.
