Sekite 15min Google
Finansus reguliariai seka didžioji dalis Lietuvos gyventojų. „Creditinfo Lietuva“ apklausoje 62,8 proc. respondentų nurodė, kad savo pajamas, išlaidas, skolas ir kitus finansinius įsipareigojimus peržiūri bent kartą per mėnesį.
Dar 14,3 proc. savo finansinę situaciją įvertina kartą per kelis mėnesius, o 10,1 proc. – kartą ar kelis kartus per metus.
Tačiau yra ir tokių, kurie į savo finansus atsigręžia tik tada, kai prireikia priimti didesnį sprendimą. 7,5 proc. respondentų teigė savo finansinę situaciją sąmoningai peržiūrintys tik prieš didesnį finansinį sprendimą.
2,8 proc. gyventojų finansus atidžiau įvertina tik tada, kai atsiranda sunkumų, o 2,5 proc. nurodė, kad savo bendros finansinės situacijos niekada sąmoningai neperžiūri.
Kredito istoriją gerai žino mažiau nei pusė
Kur kas daugiau klausimų kyla pažvelgus į gyventojų žinias apie savo kredito istoriją.
Labai gerai ją žinantys save laiko 43,3 proc. respondentų – jie teigia žinantys, kokia informacija kredito istorijoje pateikiama.
Dar 34,9 proc. sako savo kredito istoriją žinantys gana gerai, tačiau pripažįsta, kad visų joje esančių duomenų nežino.
13,4 proc. apie savo kredito istoriją žino tik apytiksliai, o 5,1 proc. prisipažino apie ją beveik nieko nežinantys. Dar 3,3 proc. respondentų apskritai nežinojo, kad savo kredito istoriją galima pasitikrinti.
Taigi nors beveik du trečdaliai gyventojų savo finansinę situaciją peržiūri bent kartą per kelis mėnesius, tai nebūtinai reiškia, kad jie taip pat gerai supranta savo kredito istoriją.
Kredito istoriją tikrina ne visi
„Creditinfo Lietuva“ taip pat klausė, ar lietuviai, kada nors yra tikrinę savo asmeninę kredito istoriją. Apklausa rodo, kad savo kredito istoriją bent kartą yra tikrinę 57 proc. respondentų.
17,6 proc. teigė ją tikrinantys bent kartą per metus, 27,3 proc. yra tikrinę kelis kartus, o 12,1 proc. – vieną kartą.
Tuo metu 16,9 proc. respondentų kredito istorijos nėra tikrinę, tačiau žino, kur tai galima padaryti. Dar 26,1 proc. jos netikrino ir nežino, kur tai galima padaryti.
„Ką tai reiškia? Žinoti yra viena, o pasitikrinti – visai kas kita. Nenorime daryti išvados, kad žmonės visiškai nesupranta, apie ką kalba. Manome, kad jie tam tikrų dalykų tiesiog numano. Juk kiekvienas žmogus turbūt supranta: jeigu turiu paskolą, vadinasi, moku tam tikras įmokas.
Žmogus žino, kokią paskolą turi ir kiek už ją moka, taip pat žino, kiek kas mėnesį sumoka už mobiliojo ryšio paslaugas „Telia“, „Tele2“ ar „Bitėje“. Taigi tam tikrą savo finansinių įsipareigojimų vaizdą žmonės turi, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jie yra viską tiksliai pasitikrinę ar žino visas detales“, – kalbėjo „Creditinfo Lietuva“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Giedrė Tallat-Kelpšaitė.
Čia „Creditinfo Lietuva“ išskiria vieną aspektą: jaunimas, planuodamas didesnį pirkinį, yra labiau linkęs pasitikrinti savo kredito istoriją nei kitų amžiaus grupių atstovai.
„Čia reikėtų paminėti, kad finansinis raštingumo lygis, suvokimas ir žinojimas apskritai kyla. Jauni žmonės jau auga toje aplinkoje, kur auga tas raštingumas. O anksčiau buvo žymiai mažiau informacijos, tad esame gerame kelyje“, – sakė „Creditinfo Lietuva" Teisės skyriaus vadovė Dovilė Krikščiukaitė.
Beveik ketvirtadaliui teko sužinoti apie skolą tik gavus priminimą
Vienas ryškiausių apklausos signalų – gyventojų mokėjimo įpročiai.
9,6 proc. respondentų nurodė, kad apie neapmokėtą sąskaitą ar skolą tik po priminimo ar kreditoriaus pranešimo yra sužinoję kelis kartus. Dar 13,7 proc. teigė, kad tokia situacija yra nutikusi kartą.
Vadinasi, iš viso 23,3 proc. apklaustųjų bent kartą yra buvę situacijoje, kai apie neapmokėtą sąskaitą ar skolą sužinojo tik gavę priminimą.
Tiesa, dauguma – 65,6 proc. – teigė, kad taip jiems nėra nutikę. 10 proc. tokios situacijos neprisiminė, o 1,1 proc. nenorėjo atsakyti.
Po atostogų išlaidas riboja daugiau nei pusė
Vasaros išlaidos daliai gyventojų taip pat tampa išbandymu.
10 proc. respondentų teigė, kad po atostogų išlaidas tenka labiau riboti beveik kasmet.
17,5 proc. tai daro tada, kai išleidžia daugiau, nei planavo, o 27,6 proc. išlaidas po atostogų riboja kartais.
Kita vertus, 32,7 proc. teigė, kad po atostogų išlaidų riboti netenka. Dar 12,2 proc. nurodė, kad neatostogauja arba atostogos jų finansams įtakos neturi.
„Daugiau nei pusė gyventojų po atostogų apriboja savo išlaidas. Paklausti, po kokio laikotarpio jiems dažniausiai tenka tai daryti, respondentai aiškiausiai išskyrė vasaros atostogas. Matome, kad daugiausia išlaidų ribojama būtent po vasaros atostogų – rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjį. Kitaip tariant, vasaros laikotarpis yra tas, kuris labiausiai išryškėja.
Kitas ryškesnis laikotarpis – žiemos šventės: Kalėdos ir Naujieji metai. Taip pat matome tam tikrą poveikį pavasarį, kai žmonės dažniau keliauja ar atostogauja“, – nurodė G.Tallat-Kelpšaitė.
Apklausos duomenys taip pat parodė, kad 35 proc. respondentai finansinių sunkumų paprastai nepatiria. 24,2 proc. apklaustųjų finansus panašiai sunku valdyti visus metus.
„Čia matome tam tikrą paradoksą ar prieštarą. Žmonės, kurie nurodo apskritai nepatiriantys finansinių sunkumų, kitame klausime sako, kad po atostogų su finansiniais sunkumais vis dėlto susiduria.
Tai gali reikšti kelis dalykus. Galbūt žmonės ne visada sąmoningai įvertina savo finansinę situaciją arba tiesiog nesureikšmina tam tikrų sunkumų. Kitaip tariant, žmogus gali sakyti: „Apskritai finansinių sunkumų nepatiriu“, tačiau kartu pripažinti, kad po atostogų kurį laiką išlaidas tenka riboti ar finansus valdyti sudėtingiau“, – sakė „Creditinfo Lietuva“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė.
Anot jos, viena vertus, tai gali rodyti tam tikrą žmonių optimizmą. Kita vertus, čia įžvelgia ir riziką – jeigu žmogus iš anksto neįvertina, kad po atostogų jo finansinė situacija gali būti sudėtingesnė, jis gali nepakankamai planuoti savo išlaidas ir ateityje susidurti su didesniais finansiniais sunkumais.
