Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 28d. 11:07

Dabartinio pensininko realybė: vidutinė pensija – 344 eurai, o gyventi teks mažiausiai 15 metų

Pensininkų pora
123RF.com nuotr. / Pensininkų pora

Pasak ekspertų, esant dabartinėms demografinėms tendencijoms, kai mokančiųjų socialinio draudimo įmokas mažėja, o vyresnio amžiaus žmonių daugėja, mums patiems reikia rūpintis pajamomis senatvėje, kad galėtume patenkinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus savo poreikius. Taigi laikas atsikratyti pasenusių mitų ir pažvelgti į savo situaciją blaiviai.

Demografinės tendencijos verčia pasirūpinti savimi

Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis mano, kad, kalbant apie orų gyvenimą vyresniame amžiuje, situacija šiek tiek keičiasi į gerąją pusę – vis dažniau išeidami į pensiją žmonės jau turi sukaupę pakankamą stažą normaliai pensijai gauti, taip pat yra prikaupę kitų pajamų ar santaupų.

Tačiau neigiamai keičiasi pensinio ir darbingo amžiaus gyventojų santykis. Visam pasauliui būdinga senėjimo tendencija – daugelyje šalių pensinio amžiaus žmonių skaičius visuomenėje viršija 20 proc., o ateityje šis skaičius pasieks trečdalį.

Pensinio amžiaus žmonių skaičius visuomenėje viršija 20 proc., o ateityje šis skaičius pasieks trečdalį.

„Jeigu šias tendencijas lemtų tik mirtingumo ir gimstamumo skaičiai, Lietuva pakankamai ilgai būtų jauna valstybė. Tačiau mūsų visuomenės senėjimą pagreitina emigracija. Mat išvyksta daugiausiai jaunesnio amžiaus žmonės, o grįžta – vyresnio amžiaus (35–50 metų). Pagal prognozes, 2020 m. Lietuvoje turėtų būti apie 1 mln. 800 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų ir apie 580 tūkst. pensininkų, 2035 m. – atitinkamai 1 mln. 400 tūkst. ir 700 tūkst. pensininkų.

Demografinės tendencijos akivaizdžiai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės vis labiau savimi turės pasirūpinti patys, nes mūsų sistema sukurta taip, kad darbingo amžiaus gyventojų uždirbta suma, t. y. sumokėti mokesčiai, perskirstomi esamiems pensininkams. Tačiau su laiku šios proporcijos bus pagyvenusiems žmonėms vis mažiau palankios, nes vienam pensininkui teks vis mažesnis dirbančiųjų skaičius“, – tikino ekspertas.

Vidutinė pensija – 344 eurų

Taigi ką šiandien gali padaryti kiekvienas žmogus dėl savo senatvės? Pasak B.Gruževskio, pirmiausiai reikia žinoti, kad mūsų senatvės pensija priklauso nuo mūsų darbo stažo. Šiandien Lietuvoje vidutinė pensija siekia 344 eurų.

Tačiau apie 55 tūkst. žmonių neturi būtinojo stažo, kad gautų vidutinę pensiją, ir jų pensija nesiekia net 200 eurų. Kita vertus, žmonės, kurių pajamos buvo pakankamai aukštos, jie mokėjo mokesčius „Sodrai“, gali turėti ir apie tūkstančio eurų pensiją. Tokių žmonių nėra daug – vos apie 600 ir jie sudaro vos kelias dešimtąsias procento.

Didesnę nei 500 eurų pensiją gaunančių žmonių skaičius taip pat nėra didelis – jis nesiekia 10 proc. Visa tai, pasak pašnekovo, rodo, kaip svarbu, norint senatvėje gauti didesnę pensiją, apie ją galvoti iš anksto.

Antru žingsniu būtina pasirūpinti papildomu pajamų šaltiniu senatvėje.

Didesnę nei 500 eurų pensiją gaunančių žmonių skaičiusnesiekia 10 proc.

„Dėl antros pakopos pensijų kaupimo galima girdėti įvairių nuomonių, vis dėlto tai neabejotinai vienas iš papildomų pinigų kaupimo mechanizmų. Jeigu tik yra tokia galimybė ir nenukentės nuo to šeimos biudžetas, siūlyčiau antroje pakopoje dalyvauti pagal maksimalią formulę, t. y. mokėti antros pakopos pensijų fondui 3 proc. įmokas nuo savo atlyginimo.

Vis dar turėsiantys atliekamų pinigų, gali pagalvoti apie dar įvairesnius taupymo būdus – kaupti trečioje pakopoje, nors tai labiau finansinis nei pensijų kaupimo mechanizmas, sudaryti gyvybės draudimo sutartį ir pan.“, – aiškino B.Gruževskis.

Iš piršto laužti mitai

Ekspertas griežtai paneigė populiarų mūsų visuomenėje mitą, kad mes ilgai negyvensime, todėl esą ir daug pinigų mums nereikia.

„Žinoma, nė vienas nežinome, kiek laiko gyvensime, tačiau statistika rodo, kad į pensiją išėję vyrai vidutiniškai gyvena dar 14–15 metų, moterys – 19 metų. Paskaičiuota, kad vos 5 proc. žmonių patenka į atsitiktines situacijas, kurių nenumatysi iš anksto, – į avarijas ar patiria kitokias nelaimes. Taigi tikrai apsimoka turėti santaupų, kad galėtume jomis pasinaudoti.

Dar vienas mitas, kad aš vis tiek nieko nesukaupsiu. Tai yra netiesa. Taip, jeigu žmogaus pajamos nedidelės, jis sukaups mažesnę sumą, bet ir tokio žmogaus poreikiai susiklostę mažesni nei uždirbančio daugiau. Bet kuriuo atveju tai bus papildoma suma ir papildoma finansinė paspirtis senatvėje, atverianti papildomas galimybes“, – teigė ekspertas.

Pasak B.Gruževskio, labai sunku ką nors naudinga ir protinga patarti žmogui, kai jis jau ant krašto ribos, t. y. jo pensija visai šalia. Mat sėkminga senatvė prasideda jau nuo jaunystės – reikia kuo anksčiau pradėti dalyvauti pensijų sistemoje bei antros pakopos pensijų kaupime, tuomet įmoka bus nedidelė. Kuo ilgesnis kaupimo periodas, tuo mažiau išleidžiant galima turėti labai gerą rezultatą. „Sėkminga senatvė – atsakingo gyvenimo rezultatas“, – svarstė pašnekovas.

Gerovei užtikrinti reikia 70 proc. buvusio atlyginimo

Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyr. ekonomisto Algirdo Prapiesčio teigimu, šiuo metu vidutinė „Sodros“ senatvės pensija sudaro kiek daugiau nei 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje.

„Pasaulinėje praktikoje priimta laikyti, kad norint, jog sulaukus pensinio amžiaus gyvenimo kokybė reikšmingai nesuprastėtų, pajamos senatvėje turėtų sudaryti bent 70 proc. buvusio atlyginimo. Remiantis šiuo rodikliu, Lietuvos gyventojams išėjus į pensiją reikia gana stipriai veržtis diržus. Apskritai Lietuva pasižymi didele socialine atskirtimi. Pavyzdžiui, santykinis skurdo rodiklis rodo, kad žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyvena kas trečias 65 m. ar vyresnis gyventojas.

Žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyvena kas trečias 65 m. ar vyresnis gyventojas.

„Eurostat“ skelbiami duomenys apie skirtingų Lietuvos gyventojų grupių vartojimo išlaidų struktūrą rodo, kad pensininkų vartojimo krepšelyje santykinai mažesnę dalį užima išlaidos aprangai ir avalynei, daugiau išleidžiama būsto reikmėms, didesnę dalį sudaro ir išlaidos sveikatai. Santykinai mažiau pensininkai išleidžia ir poilsio, kultūros veikloms bei viešojo maitinimo įstaigose.

Tokie skirtumai nemenkai gali būti nulemti to, kad pensininkų pajamos yra reikšmingai skurdesnės nei dirbančiųjų, todėl jie kai kurių išlaidų kategorijų tiesiog sau negali leisti, o tokios būtinosios išlaidos, kaip mokesčiai už būstą, bendrame išlaidų krepšelyje tuomet sudaro daugiau“, – aiškino pašnekovas.

Pasak specialisto, kaupiant pensijai papildomai, pavyktų užtikrinti, kad pensija siektų 60–70 proc. buvusio darbo užmokesčio. Tai, be abejonių, lemtų, kad reikšmingai geresnę būsimų pensininkų gyvenimo kokybę lyginant su daugeliu dabartinių senjorų.

Išėję į pensiją, papildomai II pakopoje pensijai kaupę žmonės savo laisvalaikį galėtų papildyti kultūrinėmis ar sveikatinimo veiklomis, dažniau apsilankyti kavinėse, restoranuose, keliauti, pagaliau valgyti kokybišką maistą, įsigyti jų buitį pagerinančių daiktų ir pan.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:46
01:42
00:37

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką