EK paketas apima keturias kryptis – debesijos ir DI plėtrą, atvirojo kodo strategiją, energetikos skaitmeninimą ir DI taikymą bei lustus. Pirmasis Europos lustų aktas priimtas 2023 m., o jo pagrindinis tikslas – iki 2030 m. padidinti ES dalį pasaulinėje puslaidininkių rinkoje nuo maždaug 10 proc. iki 20 procentų.
Antrojo lustų akto pasiūlyme EK konstatuoja, kad dabar Europa pagamina mažiau nei 10 proc. pasaulio puslaidininkių, o pažangiausių – mažesnių nei 5 nm – lustų tiekimas į Europą yra priklausomas nuo JAV ir Azijos įmonių.
Taigi, kokie esminiai pakeitimai numatomi antrojo Lustų akto pasiūlyme ir kokiais būdais Europa sieks padidinti lustų gamybą?
Džiugina tai, kad pasiūlyme dėmesio skiriama komercializavimui ir biurokratijos mažinimui. Numatoma paspartinti leidimų išdavimą strateginiams puslaidininkių projektams – leidimų išdavimo procedūros turėtų trukti ne ilgiau kaip 12 mėnesių. EK taip pat akcentuoja spartesnį kelią nuo pilotinių projektų iki komercinės gamybos.
Skirtingai nuo pirmojo lustų akto, kuris buvo orientuotas tik į lustų pasiūlą, antrajame daugiau dėmesio skiriama ir paklausai: naujos priemonės Paklausos forumas bei Paklausos akceleratoriai leis vykdyti pilotinius projektus, kurti partnerystes ir įtraukti pramonės įmones į lustų gamybą ankstyvuose etapuose.
Lustų aktas plečia ir strateginių projektų sampratą: ji apims ne tik gamyklas, bet ir lustų dizainą, pažangų pakavimą, specializuotas medžiagas, įrangą ir tiekimo grandinės atsparumo sprendimus. Be to, įvedamas Europos puslaidininkių regionų kompetencijos ženklas, skirtas pritraukti investicijas į stiprias regionines ekosistemas.
Vertinant pristatytus pasiūlymus pirmiausia norėtųsi pasidžiaugti, kad judama teisinga linkme. Tokios priemonės kaip leidimų išdavimo supaprastinimas, spartesnis komercializavimas ir bandymas skatinti paklausą sprendžia esmines Europos problemas ir yra ypač svarbios ir puslaidininkių rinkos startuoliams.
Kita vertus, pasiūlyme yra ir neatsakytų klausimų. EK tikisi pritraukti privačių investicijų, tačiau konkrečios garantijos, mokestinės paskatos ar papildomo finansavimo mechanizmo, kurie padėtų pritraukti rizikos kapitalą į lustų sektorių, dokumente neįvardinami. Daugeliu atvejų neaiškūs ir projektų finansavimo šaltiniai.
Nors naujame lustų akto pasiūlyme daug kalbama apie paklausos kūrimą, kol kas sunku prognozuoti, kiek paklausa bus komerciškai reikšminga ir ar ji virs realiais užsakymais. Puslaidininkių rinkoje Europa konkuruoja su JAV ir Azija, kur finansavimas, gamybos ekosistemos ir sprendimų priėmimas dažnai yra gerokai greitesni. Taigi svarbu, kiek sparčiai Europai pavyks išsipainioti iš biurokratijos pinklių.
Kaip jau matėme, jos taip pat gali kišti koją ir verslui mūsų šalyje. Lietuvos aukštųjų technologijų grupė „Teltonika“, planuojanti milijardines investicijas į lustų gamybą sostinės Liepkalnyje, 2024 m. skelbė stabdanti lustų gamyklos projektą Vilniuje dėl elektros galios užtikrinimo ir kitų biurokratinių kliūčių. Tik įmonei paskelbus apie projekto nutraukimą, valdžia suskubo ieškoti sprendimų ir juos galiausiai rado. Šis atvejis turėtų būti svarbi pamoka ir mūsų šalies institucijoms veikti greičiau, ypač kai kalbama apie tokias svarbias sritis kaip lustų gamyba.
Europos lustų akto pasiūlymas – geras metas pagalvoti, kaip puslaidininkių ekosistemą vystyti ir mūsų šaliai. Mano manymu, Lietuvai svarbu nepamiršti lazerių ir fotonikos kompetencijų panaudojimo puslaidininkių pramonėje. Lazeriai yra svarbūs medžiagų apdirbime, mikropjovime, matavimuose, testavime, pažangiame lustų pakavime ir kitose technologinėse grandyse. Todėl Lietuvai būtų prasminga plėtoti technologijas, įrangą bei paslaugas, kurios reikalingos puslaidininkių pramonei Europoje.
Tam būtina jau dabar investuoti į talentus – didinti fizikos, inžinerijos, mikroelektronikos, fotonikos, medžiagų mokslo ir kitų technologinių krypčių studentų skaičių ir sudaryti sąlygas gauti praktinių žinių.
