„Derybos dėl finansinės perspektyvos vyksta sudėtingu laiku. Išgyvename antrą sunkmečio laikotarpį“, – teigė ji žurnalistams ketvirtadienį atvykusi į Briuselį dalyvauti Europos Vadovų Tarybos susitikime.
„Labai tikiuosi, kad šį kartą Lietuva yra saugesnė būtent todėl, kad mūsų deficitas, tai yra išlaidavimo lygmuo, palyginti su tuo, ką uždirbame, yra gerokai mažesnis. Mes sutiksime sunkmetį geriau pasirengę, geriau sustygavę savo išlaidas ir racionaliau tai darydami“, – pabrėžė prezidentė.
Artėjant rinkimais partijos turėtų atsižvelgti į ketvirtadienį Seimo ratifikuotą Fiskalinės drausmės sutartį, pavyzdžiui, reikalavimą neviršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto deficito, ir nedalyti nepamatuotų pažadų, sakė šalies vadovė.
Pasak jos, ES turi apsispręsti, ar toliau integruotis ekonomine, finansine ir politine prasme, ar rizikuoti euro zonos žlugimu ir tolesnėmis komplikacijomis, priešingu atveju ji virs „draugų klubu, kuris tik susirinks išgerti kavos“.
D.Grybauskaitės teigimu, Europa kol kas nepajėgia atremti globalių finansinių iššūkių ir užtikrinti ekonomikos augimo, todėl privalo nuosekliai veikti dviem kryptimis – laikytis griežtos finansinės disciplinos ir įgyvendinti priemones ekonomikai stiprinti. Esą negalima skatinti augimo didinant šalių skolą.
ES narių lyderiai ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje tarsis dėl priemonių skolų krizei euro zonoje įveikti. Jie svarstys ekonomikos augimo paktą, kuriame aptariami būdai skatinti ekonomikos augimą ir išdėstytos idėjos dėl dar glaudesnės integracijos, suteikiant daugiau įgaliojimų bendroms institucijoms prižiūrėti nacionalinius biudžetus bei bankų sistemą.
Taip pat bus pateiktos rekomendacijos, kaip kiekviena ES narė galėtų stiprinti savo ekonomiką.
Europos Komisija (EK) rekomenduoja Lietuvai šiais ir kitais metais pakoreguoti perviršinį deficitą, imtis skatinti augimą, apsvarstyti galimybę padidinti tam mažiausiai kenkiančius mokesčius (būsto ir aplinkos mokesčius, automobilių), pagerinti mokesčių surinkimą, visapusiškai reformuoti pensijų sistemą, suderinti pensinį amžių su vidutine tikėtina gyvenimo trukme, nustatyti aiškias pensijų indeksavimo taisykles ir pagerinti papildomo kaupimo sistemas, spręsti aukšto nedarbo, visų pirma jaunimo, žemos kvalifikacijos darbuotojų ir ilgalaikių bedarbių, problemą, socialinę paramą keisti aktyvumo skatinimo priemonėmis.
Briuselyje pirmą kartą ES vadovų lygiu bus aptariamas 2014-2020 metų biudžetas. Lietuva nėra patenkinta pirminiame EK pasiūlyme numatyta struktūrine parama, žemės ūkio išmokomis ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymui skirtomis lėšomis.
Kaip žurnalistams sakė D.Grybauskaitė, pasiūlymai dėl struktūrinių fondų lėšų panaudojimo ir mažesnių tiesioginių išmokų žemės ūkiui yra nepalankūs Baltijos šalims.
Susitikime nesitikima rasti sutarimo dėl vienos iš svarbiausių priemonių – bendrų euro zonos obligacijų, kurioms nepritaria Vokietija.
Dėl ekonomikos skatinimo žadama paskelbti atskirą paktą, kuriame vienintelė iš esmės nauja priemonė esanti Europos investicijų banko kapitalo didinimas 10 mlrd. eurų.
Mažiau nesutarimų kyla dėl siūlymų kurti vadinamąją bankų sąjungą, įtvirtinti bendrą bankų priežiūrą ir bendrą indėlių draudimą. Ši sistema, pagal pirminį pasiūlymą, veiktų visoje ES, nors euro neturinčios valstybės narės ir galėtų siekti išimčių.
