Viršijo lūkesčius
Statistikos departamento pirminiu vertinimu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika augo 2,6 proc., o palyginti su praėjusiu ketvirčiu, ekonomikos augimas siekė 0,4 procento. „Danske Bank“ analitikai prognozavo kiek mažesnį trečiojo ketvirčio BVP augimo tempą – 2,2 proc. (ir 2,4 proc., nepašalinus sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus įtakos).
Nors BVP komponentai išlaidų metodu dar nėra paskelbti, vis dėlto trečiojo ketvirčio vartojimo rodikliai leidžia spręsti apie sparčiai augusią vidaus paklausą: mažmeninės prekybos įmonių apyvarta augo 5 proc., maitinimo įstaigų apyvarta didėjo 6,6 proc. Statistikai pažymi, reikšmingą postūmį BVP augimui turėjo ir atsigaunanti statyba bei transporto sektorius.
Gausus derlius
Daugeliui nerimą kėlusi geopolitinė įtampa su Rusija taip pat neturėjo tokio reikšmingo poveikio BVP dinamikai, kaip nuogąstauta.
„Danske Bank“ vertinimu, remiantis anksčiau paskelbtais makroekonominiais duomenimis, teigiamą postūmį ekonomikos augimui trečiąjį ketvirtį veikiausiai turėjo ir itin gausus šio rudens grūdų derlius, dėl kurio žemės ūkio produkcija padidėjo 9,6 procento.
Kita vertus, trečiąjį ketvirtį beveik nepakitęs liko pramonės produkcijos lygis – fiksuotas 0,2 proc. gamybos didėjimas, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Rusijos įtaka – mažesnė nei baimintasi
Panašu, kad daugeliui nerimą kėlusi geopolitinė įtampa su Rusija taip pat neturėjo tokio reikšmingo poveikio BVP dinamikai, kaip nuogąstauta.
Daugelis analitikų su nerimu laukė galimų pasekmių dėl pasikeitusių faktorių – tai ir Rusijos įvesti apribojimai tam tikrų žemės ūkio ir maisto produktų importui iš ES šalių, krentantis Rusijos rublio kursas bei dėl to brangstanti Lietuvos gamintojų produkcija, taip pat lėtėjanti euro zonos ekonomika.
Teigiamą postūmį ekonomikos augimui trečiąjį ketvirtį veikiausiai turėjo ir itin gausus šio rudens grūdų derlius, dėl kurio žemės ūkio produkcija padidėjo 9,6 procento.
Tačiau turimi liepos ir rugpjūčio mėnesio duomenys (kol kas turime tik dviejų šio ketvirčio mėnesių užsienio prekybos duomenis) rodo, kad prekių prekybos balansas buvo net šiek tiek geresnis (mažiau neigiamas) nei atitinkamai sausio-vasario bei balandžio-gegužės mėnesiais.
Prekybos balansas gerėja
Nepaisant rugpjūčio 7 dieną Rusijos įvestų maisto produktų importo apribojimų, rugpjūčio prekių prekybos balansas buvo mažiausiai neigiamas šiemet ir siekė 249 mln. litų. Rugpjūčio mėnesį., palyginti su liepos mėnesiu., mažėjo tiek prekių eksportas (-4,4 proc.), tiek ir prekių importas (-9,3 proc.).
Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP augo šiek tiek lėčiau nei pirmaisiais metų ketvirčiais – patikslintais duomenimis, kurie yra geresni, nei skelbta anksčiau, pirmąjį šių metų ketvirtį BVP augo 3,4 proc., antrąjį ketvirtį – 3,3 procento.
Nekyla abejonių, kad vienas iš faktorių lėmęs šiek tiek lėtesnį trečiojo ketvirčio augimo tempą yra neapibrėžtumai dėl pasaulio ekonomikos atsigavimo perspektyvų bei geopolitinė rizika. Tikėtina, kad dėl šių veiksnių šiek tiek sumažėjo investicijų lygis, tačiau šiai prielaidai patvirtinti reikės sulaukti BVP komponentų detalizavimo.
