Tiesioginis poveikis Europai pakankamai nedidelis
Skaičiuojama, kad Europos Sąjunga į Rusiją eksportuoja maisto produktų už 12 mlrd. eurų, ir tai sudaro maždaug 40 proc. viso Rusijos maisto produktų importo.
„Skaičiai įspūdingi, akivaizdu, kad Rusijos sankcijų įtaka iš visų rinkų labiausiai atsilieps būtent Europos Sąjungai, tačiau gilesnė analizė rodo, jog tiesioginis poveikis, kurį Europai sukels įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos, greičiausiai bus pakankamai nedidelis“, – sako G.Gečiauskienė.
Rusijos sankcijų įtaka iš visų rinkų labiausiai atsilieps būtent Europos Sąjungai.
Anot jos, pirmiausia reikia atsižvelgti į ribotus Rusijos ir Europos tiesioginės prekybos santykius ir lengvai valdomus prekybinius ir finansinius ryšius su kitomis didžiosiomis valstybėmis. Eksportas į Rusiją sudaro 4 proc. visos euro zonos valstybių eksporto apimties, tuo tarpu eksportas į JAV sudaro daugiau nei 12 proc., o eksportas į Kiniją – apie 7 proc. viso eksporto.
Europoje investicijų srautas į Rusiją ir iš jos taip pat yra palyginti ribotas. Rusijos tiesioginės užsienio investicijos buvo didesnės nei 5 proc. BVP tik Olandijoje, o kitose reikšmingose euro zonos rinkose tokios investicijos nesiekė 1 proc. BVP. Olandijos ir Airijos tiesioginės užsienio investicijos Rusijoje yra didesnės nei 5 proc. BVP, tokių investicijų dalis Austrijoje yra tarp 2 ir 5 proc., o kitose didžiosiose euro zonos šalyse – mažesnė nei 1 proc. BVP.
Didžiausia rizika – neigiamos nuotaikos
Didžiausią riziką euro zonos šalių ekonomikų aktyvumui vis dėlto kelia ir toliau kels tvyrančios neigiamos nuotaikos ir pagrįstai augantis atsargumas Rusijos rinkos atžvilgiu, įspėja ekspertė.
„Konfliktui užsitęsus, verslas darytųsi vis atsargesnis, dėl to sulėtėtų investicijų augimas arba jų apimtys apskritai imtų mažėti, būtų kuriama mažiau naujų darbo vietų, įmonės neskubėtų samdyti naujų darbuotojų“, – sako G.Gečiauskienė.
Anot jos, kai kurias iš šių tendencijų jau buvo galima pastebėti, analizuojant euro zonos įmonių rodiklius, kurie nuo sausio nuolatos prastėjo. Liepos mėnesio verslo pasitikėjimą atspindinčių pirkimo vadybininkų indeksų (PMI) ataskaitoje pastebėta, kad „iš dalies sulėtėjusį augimą būtų galima pateisinti geopolitiniu susirūpinimu dėl to, kokį ekonominį poveikį gali sukelti eskaluojama padėtis Ukrainoje“.
Rytų Europa nerimauja labiausiai
Neigiamas poveikis, kurį kelia įtampa Rusijoje ir Ukrainoje, yra reikšmingiausias Rytų Europoje, tuo tarpu didžiosios Senojo žemyno šalys yra gerokai atsparesnės. Tai rodo rugpjūtį paskelbta Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (IFO) ataskaita. Joje teigiama, kad dauguma bendrovių didžiosiose euro zonos šalyse tikėjosi, kad konflikto Ukrainoje sukeltas poveikis bus silpnas. Tik Italijos bendrovės laukė vidutinio stiprumo neigiamo poveikio, o suomių įmonės prognozavo, kad poveikis joms bus žymus.
Vis dėlto poveikis Skandinavijos šalims neturėtų būti itin reikšmingas, o tuo atveju, jei ES pereis nuo rusiškų dujų prie norvegiškų, pati Norvegija ilgainiui gali iš susidariusios situacijos gauti naudos.
Dėl galimos norvegiškų dujų paklausos krizė turėtų būti naudinga ir Norvegijos kronai, lyginant su Švedijos ir Danijos valiutomis. Žemesni nei prognozuota turėtų toliau išlikti Lenkijos zloto, Čekijos kronos, Vengrijos forinto ir euro kursai. Tačiau krizei stabilizavusis, Rytų Europos valiutos veikiausiai pradės atsigauti.
Prasti lūkesčiai ir situacijos neapibrėžtumas pastaruosius keletą mėnesių lėmė žymų kainų augimą kapitalo rinkose – euro zonos valstybių obligacijų kainos reikšmingai kilo, nes investuotojai, ieškodami saugumo, išaugino šių finansinių priemonių paklausą. Situacijai stabilizavusis ir į rinkas grįžus pasitikėjimui, veikiausiai stebėsime priešingą tendenciją, kuomet obligacijų kainos kris, atitinkamai jų pajamingumai kils.
Rusijos centriniam bankui teks veikti
Net jeigu draudimas importuoti maisto produktus ir atneš naudos vietos gamintojams Rusijoje, artimiausioje perspektyvoje tai turės reikšmingos įtakos kainų augimui, o 2014 m. infliacija gali priartėti prie 8 proc.
Dėl šios priežasties Rusija būtų priversta griežtinti pinigų politiką, o tai dar labiau stabdytų jau dabar buksuojančią ekonomiką. Ilgesnį laiką užsitęsusios sankcijos bei galimas tolesnis kapitalo nutekėjimas Rusijoje lems niūrias ilgalaikes ekonomines perspektyvas.
Dabartinėje ekonominėje aplinkoje Rusija planuoja siekti glaudesnio ekonominio ir politinio bendradarbiavimo su Lotynų Amerikos ir Azijos šalimis. Kaip bebūtų, staigus padėties Ukrainoje eskalavimas galėtų sukelti naują sumaištį Rusijos rinkose, suduodamas smūgį privatiems vartotojams Rusijoje.„Danske Bank“ išlaiko prognozes, kad Rusijos ekonomika per metus silpnės 0,3 proc., o 2015 m. kris 1,8 proc.
Kadangi nėra aišku, kiek laiko tęsis šiuo metu galiojančios sankcijos, „Danske Bank“ išlaiko prognozes, kad Rusijos ekonomika per metus silpnės 0,3 proc., o 2015 m. kris 1,8 proc. Tačiau įžvelgiama papildoma rizika, kad dėl sukrėtimų, kuriuos gali patirti paklausa ir pasiūla, 2015 m. BVP prognozes gali tekti koreguoti į blogesniąją pusę.
Dvi papildomos rizikos priežastys
Tuo atveju, jei įvykiai klostysis pagal principą „akis už akį“, situacija staiga gali tapti nevaldoma. Be abejonės, tai sukeltų papildomą neigiamą poveikį verslo nuotaikoms. Egzistuoja du lemiami veiksniai, galintys sukelti reikšmingesnį poveikį pasaulio ekonomikai.
Pirmasis – Rusijos kariai kerta sieną ir įsiveržia į Ukrainos teritoriją. Tai smarkiai eskaluotų padėtį, sukeltų daug neaiškumų ir sulauktų griežtos Vakarų reakcijos – gausesnių ir griežtesnių sankcijų, į kurias Rusija atsakytų savo sankcijomis.
Abipusės sankcijos neturėtų būti ilgalaikės – po keleto mėnesių veikiausiai Europa gali žengti pirmą žingsnį, atšaukdama savo sankcijas, o po to ateitų ir Rusijos eilė.
Antrasis – energetinių resursų tiekimas tampa ekonominio karo dalimi. Turint omenyje ribotus Rusijos ir Europos tiesioginės prekybos santykius, tai yra pagrindinė sritis, kurioje Europa tiesiogiai nukentėtų. Be to, tai sukeltų papildomą ir šįkart stiprų neigiamą poveikį nuotaikoms.
„Nei vienas iš šių veiksnių kol kas nepatenka į mūsų bazinį ekonominių perspektyvų scenarijų. Kol kas laikomės pozicijos, jog krizė neturės reikšmingos įtakos Europos ekonomikai, ir abi su krize susijusios pusės žino, kad konflikto aštrinimas turėtų gerokai rimtesnių ekonominių pasekmių“, – sako G.Gečiauskienė.
Šitai ir taip pat ankstesnių sankcijų likimas jai perša mintį, jog abipusės sankcijos neturėtų būti ilgalaikės – po keleto mėnesių veikiausiai Europa gali žengti pirmą žingsnį, atšaukdama savo sankcijas, o po to ateitų ir Rusijos eilė. Tačiau bet kokie ženklai, kad krizė yra toliau eskaluojama ir gali atsirasti vienas arba net abu iš aukščiau nurodytų veiksnių, reikštų, kad reikia būti itin atsargiems.
