Žmones palaiko ir politikai. Rajono tarybos nariai dukart atmetė bendrovės „Bugenių agro“ prašymus: pirmąjį kartą – auginti iki 46 tūkst. kiaulių per metus, o vėliau ir kuklesnį prašymą – iki 12 tūkstančių. Bendrovė sprendimus apskundė teismui.
Praėjusią savaitę Šiaulių apygardos administracinis teismas patenkino Bugenių bendruomenės prašymą ir ją įtraukė į teismo procesą trečiąja suinteresuota šalimi, rašo „Lietuvos rytas“.
Anksčiau atvirai stebėjęsis, kodėl kaimuose gyvenantys žmonės bijo kiaulių mėšlo smarvės, bendrovės „Bugenių agro“ vadovas Ervinas Nisenas konflikto su rajono savivaldybe ir gyventojais komentuoti nebenori.
„Man nelabai įdomu apie tai kalbėti, nesuprantu, kodėl reikia tiek daug apie tokius reikalus kalbėti. Mes tik norime auginti kiaules, tai – legalus verslas“, – paaiškino E.Nisenas.
Aštuonis kiaulių auginimo ūkius Lietuvoje valdančios įmonės „Saerimner“ vadovas C.Baltsersenas sako jau nesitikįs plėsti verslą, nes tai tapo neįmanoma dėl absurdiškų įstatymų ir neigiamo visuomenės požiūrio.
„Palyginkime Daniją ir Lietuvą: abiejose yra po 3 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų. Vien kiaulių Danijoje užauginama 25 milijonai kasmet. Lietuvoje – daugiau nei milijonas.
Lietuvoje užauginti grūdai išvežami, nes jų čia tiek neįmanoma sunaudoti. Todėl galimybių auginti gyvulius būtų kiek nori, bet neleidžiama. Nesakau, kad Lietuva kiaulininkystės srityje turi pasivyti Daniją, bet garbės reikalas užsiauginti bent tiek, kiek reikia vidaus rinkai. Tuo tarpu dabar pusę kiaulienos tenka importuoti", – stebėjosi C.Baltsersenas.
Jo vadovaujamoje bendrovėje dirba apie 450 žmonių, per metus išauginama apie 350 tūkst. bekonų. Didžioji dalis jų lieka Lietuvoje, kiti eksportuojami į Latviją bei Rusiją.
„Saerimner“ dar valdo ir statybos įmonę „Agrostatyba“, kuri užsiima kiaulių fermų rekonstrukcija, statyba ir įrengimu. Vienu metu „Agrostatyboje“ dirbo apie 200 žmonių, tačiau dabar tėra apie 50: užstrigus kiaulininkystės plėtrai paprasčiausiai nebeliko darbo.
