Vyriausybės siūlymą nuo liepos mėnesio MMA didinti 50 Lt Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas įvertino kaip populistinį sprendimą ir į kalbas apie tokį minimalų algos augimą nė nesileido.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Artūras Černiauskas |
„Šis pasiūlymas didinti 50 Lt tik rodo valstybės nelankstumą, socialinių partnerių negerbimą, jokios derybinės pozicijos. Dabar matau, kad tai siūlymas prieš rinkimus grynai politinis populistinis sprendimas. Turiu pasakyti nuo visų profesinių sąjungų, kad mūsų variantai yra du – 900 arba 1000 Lt, dėl 850 Lt mes net nesame įgalioti kalbėti“, – Trišalės tarybos posėdyje kalbėjo A.Černiauskas.
Jo teigimu, Vyriausybė toliau atsikalbinėti nebegali – dabar darbdaviai ir profesinės sąjungos sutaria, kad MMA didinti yra būtina.
„Šiandien aiškiai buvo išsakyta pozicija – mes norime, kad nuo liepos pirmos MMA būtų didinama iki 900 Lt, o toliau žiūrėsime į verslą ir sieksime 1000 Lt. Vyriausybės pasiūlymas – 850 Lt – tikrai neatitinka nei mūsų, nei darbdavių lūkesčių ir ganėtinai keista būtų dabar Vyriausybės pozicija, jeigu ji dabar nedidintų iki 900 Lt“, – sakė A.Černiauskas.
Darbdavių atstovai taip pat siūlė MMA didinti nors 100 Lt.
„Man atrodo, kad tas klausimas jau pernokęs. Kvapas nuo jo eina jau visai nesimpatiškas, – kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Aleliūnas. – Infliacija, gyvenimo lygis, kas beliko iš tų 800 Lt. Įsivaizduokim žmogaus gyvenimą, kuris turi šeimą, turi gydytis ir taip toliau. Jei negalime 1000 Lt, reikia siūlyti bent iki 900 Lt kelti.”
Įmonėse tarp mažai uždirbančių darbuotojų jau tvyro įtampa, kas verslui nebėra naudinga. Todėl gali būti, kad atyginimas augs ir be Vyriausybės pritarimo.
„Su verslininkais anksčiau tarėmės, kad, jeigu Vyriausybė nesiims jokių žingsnių, mes mėginsime pasirašyti bendrą sutarimą su verslu, kad verslas tą minimalią algą visgi didintų iki 900 Lt“, – kalbėjo A.Černiauskas.
Darbdavių manymu, MMA padidinimas priverstų trauktis ir šešėlinę ekonomiką.
„Motyvai tie, kad 25,5 proc. Lietuvos gyventojų gauna minimalų atlyginimą arba net mažesnį. Tai yra juodas šešėlis, tikrai tokių atlyginimų niekas nemoka. Manome, kad tai bus viena tų nedidelių priemonių, kuri padės išvesti iš šešėlio“, – sakė Pramonininkų konfederacijos atstovas, Trišalės tarybos pirmininkas Jonas Guzavičius. Jo teigimu, įmonėms, kurios negali mokėti 900 Lt MMA, galėtų būti padarytos išimtys ir jos atlygį galėtų didinti 50 Lt.
„Su verslininkais anksčiau tarėmės, kad, jeigu Vyriausybė nesiims jokių žingsnių, mes mėginsime pasirašyti bendrą sutarimą su verslu, kad verslas tą minimalią algą visgi didintų iki 900 Lt“, – kalbėjo A.Černiauskas.
Skatina emigraciją?
Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos (LNVF) prezidentė Alvita Armanavičienė teigia, kad mažas atlygis šalyje skatina emigraciją.
„Mes kaip šalis nesame konkurencinga, žmonės bėga tenai, kur už normalų atlyginimą gali įsigyti produktą. O maisto produktai ir energetikos kainos yra pačios svarbiausios žmogaus gyvenime“, – žurnalistams sakė A.Armanavičienė.
Ji siūlo susieti atlyginimą su vartotojo krepšeliu, kad gyventojas tą patį produktą galėtų įpirkti tiek Lietuvoje, tiek, pavyzdžiui, Ispanijoje. LNVF prezidentės teigimu, reikia siekti, kad, jeigu kitur Europoje gyventojas uždirba apie tūkstantį eurų, maždaug 3,5 tūkst. Lt uždirbtų ir lietuvis.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis antradienį spaudos konferencijoje aiškino, kad daugiau nei 100 Lt didinti MMA būtų netikslinga – kurtų įtampą valstybės finansuose, mažintų kai kurių įmonių konkurencingumą, sumažintų nekvalifikuotų darbo vietų kūrimą.
Statistikos departamentas skaičiuoja, kad daugiau nei penktadalis šalies gyventojų per mėnesį gauna 800 Lt ar mažesnį darbo užmokestį. Per 11 proc. dirbančiųjų visą darbo laiką turi pasitenkinti minimalia mėnesine alga.
2011 m. spalio mėn. minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), arba 800 litų, ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius, įskaitant individualiųjų įmonių darbuotojus, sudarė 20,8 procento (215,6 tūkst.) ir, palyginti su 2010 m. spalio mėn., sumažėjo nežymiai – 0,3 procentinio punkto, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiau negu pusė (114,2 tūkst.) darbuotojų, kurie gavo 800 litų ir mažiau, dirbo ne visą darbo laiką.
