Sekite 15min Google
Taip keli žmonės Lietuvoje gyveno ne vieną mėnesį, nė nenutuokdami, kad įdarbinti jie buvo visai ne dėl darbo, pasakoja advokatė Evelina Kiznė. Apie šią schemą, pasak jos, neseniai įspėjo vienas Lietuvos bankų.
Tikrasis planas buvo kitoks
Įmonės vadovas, anot advokatės, sužinojo darbuotojų prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, be jų žinios paskolas ėmė darbuotojų vardu, o pinigus persivesdavo sau.
„Apgauti žmonės apie skolas išgirdo tik tada, kai kreditoriai pareikalavo jas grąžinti“, – pažymėjo E.Kiznė.
Kol apgaulė neįrodyta, kreditorius skolą laiko jūsų.
Sukčius dingsta, o raginimus mokėti gaunate jūs ir įrodinėti, kad pinigų niekada nematėte, tenka jau ginčo keliu. Tai, pasak E.Kiznės, kainuoja ilgus mėnesius aiškinimosi, teisines išlaidas ir sugadintą kredito istoriją.
Pasak teisininkės, šioje istorijoje viskas vyko slapta, tačiau dažniau sukčiai veikia atvirai: po įsidarbinimo žmogaus pradedama prašyti ne darbo, o finansinių veiksmų: kredito jo vardu, lizingo sutarties, pinigų pervedimo ar banko prisijungimų atskleidimo.
Nuo tokių paskolų galima apsisaugoti iš anksto.
„Lietuvos bankas administruoja sąrašą „STOP vartojimo kreditams“. Įsirašius į jį, vartojimo kreditai jūsų vardu nebegali būti suteikiami, o vis tiek sudaryta sutartis laikoma negaliojančia“, – teigė E.Kiznė.
Jos teigimu, įsirašyti galima per elektroninius valdžios vartus.
„Vis dėlto jei jau pasidalijote prisijungimais ar pamatėte savo vardu paimt paskolą, svarbi kiekviena minutė:
šviežią mokėjimą bankas dar gali suspėti sustabdyti, todėl pirmiausia skambinkite jam, tada praneškite policijai. Daugelis delsia, nes gėdijasi apsigavę, tačiau kuo ilgiau laukiate, tuo mažiau galimybių pinigus susigrąžinti“, – įspėjo advokatė.