Kartais tai siejama su į Lietuvą grįžtančiais iš užsienio darbininkais. Tačiau labiau tikėtina, kad šie procesai yra ženklių pokyčių Lietuvos darbo rinkoje, susijusių su ekonomikos lėtėjimu, pradžia, rašoma darbuotojų paieškos ir atrankos agentūros „Prime People“ pranešime spaudai.
Nuo krizės jau nukentėjo pagrindiniai darbo biržos klientai: nekvalifikuoti, aukšto išsilavinimo neturintys darbuotojai ir darbininkiškų profesijų atstovai.
Pramonėje – sąstingis
Akivaizdūs pokyčiai statybų srityje: bendrovės mažina darbo apimtis ir atsisako suplanuotų objektų. Lietuvos Statistikos departamento apklausų duomenimis, jau metų pradžioje darbuotojų skaičių planavo mažinti 22% apklaustų statybos kompanijų. Stagnacija jaučiama ir kitose pramonės šakose. Rinkoje nebegali konkuruoti ir darbuotojų skaičių ženkliai mažina medienos, baldų, lengvosios pramonės, maisto gamybos įmonės.
Darbo rinka po ženklaus pakilimo praėjusiais metais sunkiai prisitaiko prie naujų sąlygų. Darbuotojų lūkesčiai vis dar dideli. O darbdaviams sunku apsiprasti su tuo, kad vietoj planuotos plėtros teks mažinti sąnaudas.
Ekonomikos lėtėjimas rudenį turės neigiamos įtakos visai darbo rinkai. Darbuotojų mažinimo procesai palies ir vadybines bei vidurinės grandies vadovų pozicijas. Šie procesai jau įgavo pagreitį Latvijoje ir Estijoje.
Verslo perspektyvas blogai vertina ne tik pramonės, bet ir prekybos bei paslaugų įmonės. Ekonomikos lėtėjimo metu jos ieškos galimybių išlikti konkurencingos. Tačiau būdų tai pasiekti yra nedaug. Galima didinti darbo našumą bei riboti suplanuotas investicijas arba mažinti darbuotojų skaičių.
Įmonės ieško išeičių
Dažnai pradedama nuo darbo jėgos efektyvinimo procesų. „TNS Galup“ atlikta įmonių vadovų apklausa atskleidė, kad darbdaviai krizės akivaizdoje pirmiausia mažintų išlaidas personalui (30% apklaustųjų), o net 24% mažintų darbuotojų skaičių.
Su darbuotojų mažinimo problema susidurs tiek mažos, tiek didelės kompanijos, tačiau tai bus skirtingi procesai. Mažos paslaugų verslo kompanijos, kurių didžiąją dalį sąnaudų sudaro darbuotojų atlyginimai, bus priverstos atkakliau kovoti dėl klientų ir užsakymų ir siekdamos išlikti konkurencingos turės sumažinti kaštus – t.y. atlyginimus ar net darbuotojų skaičių.
Didžiosios įmonės taip pat mažins darbuotojų skaičių. Tačiau šis procesas vyks nuosekliai, nedarydamas neigiamos įtakos kompanijų veiklos rezultatams. Tikėtina, kad netolimoje ateityje procesus bus priverstos peržiūrėti ir nereikalingos darbo jėgos atsisakyti įstaigos, kuriose daug administracinio ar rankomis atliekamo darbo – ligoninės, viešbučiai, gamybos įmonės.
Teigiamų pokyčių yra
Vis dėlto krizė gali turėti ir teigiamų padarinių darbo rinkai. Atlyginimų augimas 2007 m. buvo ekonomiškai nepagrįstas ir išbalansavo darbo rinką. Darbdaviai, susidurdami su darbuotojų stygiumi, inertiškai didino atlyginimus ir mažino reikalavimus potencialiam darbuotojui. Tikėtina, kad lėtėjant ekonomikai, darbuotojai bus linkę labiau branginti savo darbo vietas, nes mažėjant plėtrai darbo pasiūlymų taip pat mažės.
Darbo rinkoje bus lengviau rasti gerų žemesnės grandies specialistų – klientų aptarnavimo, pardavimo vadybininkų. Kita vertus, aukštesnės grandies vadovų ar kvalifikuotų siauresnės srities specialistų paklausa išliks. Rasti bei pritraukti geriausius darbdaviams bus nelengva.
