Sekite 15min Google
Įsivaizduokite situaciją: statybų bendrovė pasamdo darbuotoją konkrečiam projektui, suplanuoja jo darbus, suderina terminus ir įsipareigoja užsakovui. Tačiau sutartą dieną darbuotojas į darbą neatvyksta arba atsisako vykdyti jam pavestas užduotis. Siekdama išvengti rangos sutarties pažeidimo, bendrovė priversta skubiai ieškoti kito darbuotojo ar subrangovo, kurio paslaugos kainuoja gerokai brangiau.
Ar tokioje situacijoje darbdavys gali reikalauti, kad darbuotojas atlygintų dėl jo veiksmų patirtus nuostolius?
„Verslui svarbu žinoti, kad tokioje situacijoje galima kelti ir darbuotojo atsakomybės klausimą. Tai nereiškia, kad kiekvieną papildomą išlaidą pavyks išieškoti, tačiau nereikėtų iš anksto atmesti galimybės reikalauti nuostolių atlyginimo. Pirmiausia būtina įvertinti konkrečias aplinkybes ir darbuotojo atsakomybės sąlygas“, – sako advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ teisininkas Augustas Platūkis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), nagrinėdamas panašaus pobūdžio ginčą, suformulavo reikšmingas taisykles, į kurias verslui verta atkreipti dėmesį.
Kada darbuotojui gali kilti pareiga atlyginti nuostolius?
LAT išaiškino, kad vien darbuotojo atsisakymo dirbti ir dėl to darbdavio patirtų papildomų išlaidų nepakanka darbuotojo materialinei atsakomybei kilti.
Net jeigu darbdavys dėl darbuotojo veiksmų buvo priverstas samdyti brangesnį subrangovą, tai savaime nereiškia, kad visas papildomas išlaidas privalo atlyginti darbuotojas. Darbdavio veiklos organizavimo ir komercinė rizika negali būti automatiškai perkeliama darbuotojui. „Šis išaiškinimas neužkerta kelio darbdaviui reikalauti nuostolių atlyginimo. Jis parodo, kad tokį reikalavimą reikia pagrįsti: vien palyginti planuotas išlaidas su brangesnio subrangovo sąskaita nepakanka. Svarbu ir tai, kokius įsipareigojimus darbuotojas turėjo, apie ką buvo informuotas ir kada atsisakė dirbti“, – paaiškina A.Platūkis.
LAT išaiškinimai leidžia išskirti kelis reikšmingus kriterijus, kurie gali turėti įtakos vertinant darbuotojo atsakomybę už darbdavio patirtus nuostolius:
Darbuotojo informavimas apie galimas pasekmes. Ar darbuotojas buvo iš anksto informuotas, kad neatvykimas į darbą arba atsisakymas dirbti gali lemti darbdavio finansinius nuostolius ir pareigą juos atlyginti?
Darbuotojo informavimas apie griežtus darbų atlikimo terminus. Ar darbuotojui buvo žinoma apie konkretaus projekto svarbą, griežtus rangos darbų terminus ir galimas jų nesilaikymo finansines pasekmes?
Darbo sutarties įsigaliojimo momentas. Ar darbuotojas atsisakė dirbti dar neįsigaliojus darbo sutarčiai, ar jau prasidėjus darbo santykiams? Nuo šios aplinkybės priklauso darbuotojo atsakomybei taikytinas teisinis reglamentavimas.
Šios aplinkybės, kartu su kitomis darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygomis, gali būti reikšmingos sprendžiant, ar darbdavys turi teisinį pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo.
Darbuotojų neatvykimas, netikėtas atsisakymas dirbti, stringantys rangos darbai ir dėl to atsirandantys papildomi kaštai – situacijos, su kuriomis statybų sektoriaus bendrovės susiduria nuolat. Tačiau darbuotojo atsakomybė už patirtus nuostolius priklauso ne tik nuo paties pažeidimo, bet ir nuo to, kaip darbdavys buvo pasirengęs tokiai situacijai. Todėl tinkamai organizuoti darbo santykiai, aiškiai apibrėžti darbuotojo įsipareigojimai ir išankstinis galimų rizikų įvertinimas gali tapti svarbiais veiksniais ginant verslo interesus.
„Darbdaviui verta apie tai pagalvoti dar prieš darbuotojui pradedant dirbti: aiškiai aptarti užduotis, terminus ir galimas įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Toks pasirengimas savaime negarantuoja nuostolių atlyginimo, tačiau gali būti reikšmingas sprendžiant, ar yra pagrindas jų reikalauti. Patyrus nuostolių, verta įvertinti ir šią verslo interesų gynimo galimybę“, – pabrėžia „Avocad“ teisininkas.
