Europos bendrovės duomenimis, pastaruoju metu privataus darbuotojų sveikatos draudimo skvarbą Lietuvoje įkvepia mažos ir vidutinės įmonės, kurioms tokia motyvavimo priemonė palyginus yra naujovė.
Per pirmus septynis šių metų mėnesius rinkoje buvo pasirašyta 27,3 mln. litų įmokų – ketvirtadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Remiantis ERGO prognozėmis, šiemet darbuotojų sveikatos draudimo rinka augs trečdaliu.
Draudimo grupės strateginio marketingo direktorius Baltijos šalyse Irmantas Šerys pasakoja, kad privačiu sveikatos draudimu darbuotojus dažniausiai motyvuoja informacinių technologijų ir farmacijos srityse veikiančios įmonės.
„Anksčiau ši draudimo rūšis kaip darbuotojų motyvacijos priemonė būdavo pasitelkiama didelių, dažniausiai užsienio kapitalo įmonių. Tačiau pastaruoju metu pastebima, kad vis dažniau šiuo draudimu darbuotojus apdraudžia mažos ir vidutinės įmonės, kuriose dirba 10–30 darbuotojų“, – pasakoja I. Šerys.
Pasak draudimo bendrovės atstovo, kai draudimo įmokai skiriama ne daugiau kaip ketvirtadalis metinių darbuotojo gaunamų pajamų, savanoriškam sveikatos draudimui nebetaikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčių tarifas.
Be to, sumokėtas draudimo įmokas darbdaviai gali priskirti sąnaudoms, joms netaikomi ir „Sodros“ mokesčiai.
„Darbdaviai dėl palankių sąlygų aktyviai domisi galimybe papildomai apdrausti darbuotojų sveikatą, nes jos profilaktika bei kokybiška priežiūra ne tik motyvuoja, gerina darbuotojų savijautą ir darbingumą, bet ir mažina nedarbingų dienų skaičių“, – teigia I. Šerys.
Darbdaviai darbuotojams dažniausiai parenka draudimo apsaugą, apimančią ambulatorinio gydymo, vaistų kompensavimo, dantų gydymo bei sveikatinimo paslaugas.
Draudimo bendrovės statistiniai duomenys atspindi, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, daugiausia išmokų išmokama už ambulatorinio gydymo, apimančio gydytojų specialistų konsultacijas ir tyrimus, bei dantų gydymo paslaugas.
