Sekite 15min Google
LAT rugpjūčio 10 ir 11 dienomis atmetė abiejų įmonių skundus.
„Atrankos kolegija (...) nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Civiliniame proceso kodekse (...) nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui“, – rašoma nutartyse.
Bendrovėms „DG VPP vystymas“ bei „Būsto projektai SPV“ žemesniuose teismuose nepavyko įrodyti, kad Kalėjimų tarnyba netinkamai vertino 53 mln. eurų (su PVM) vertės konkurso dalyvių pasiūlymus, taip pat nepavyko panaikinti pasiūlymų eilės ir sprendimo dėl jo laimėtojo.
„DG VPP vystymas“ ir „Būsto projektai SPV“ LAT skundė Lietuvos apeliacinio teismo birželio 18 dienos sprendimus, netenkinusius jų skundo. Teismas paliko nepakeistus Klaipėdos apygardos teismo balandžio 10 dienos bei Šiaulių apygardos teismo balandžio 3 dienos sprendimus.
„Apmaudu, kad LAT neišgirdo mūsų argumentų ir atsisakė priimti kasacinį skundą. Mūsų įsitikinimu, šio skundo kontekste prieš tai to paties LAT priimtos nutartys dėl pirkimo nebuvo tinkamai įvertintos“, – komentare BNS teigė „Darnu Group“.
„Vis dėlto ginčas su Kalėjimų tarnyba dėl šio pirkimo dar nėra baigtas – šiuo metu apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas kitas skundas dėl atmesto mūsų pasiūlyto saulės elektrinės sprendinio. Ir toliau laikomės pozicijos, kad jis buvo atmestas be pagrindo – sprendinys atitiko pirkimo sąlygas bei galėjo būti pilnai realizuotas“, – teigė įmonė.
Apeliacinio teismo atstovė Venta Valčackienė BNS pranešė, kad šią bylą teismas nagrinės rugpjūčio 18 dieną.
Ketvirtoje vietoje viešosios ir privačios partnerystės (PPP) konkurse likusi „DG VPP vystymas“ teismų prašė panaikinti tarnybos 2024 metais gruodį sudarytą konkurso pasiūlymų eilę, taip pat atmesti jį laimėjusios investicijų bendrovės „Nter“ fondo valdomos įmonės „Spi 1“ pasiūlymą. Be to, nustačius, jog konkursas buvo neskaidrus bei neteisėtas, prašyta jį nutraukti.
Tuo metu trečiąją vietą užėmusi įmonė „Būsto projektai SPV“ prašė nutraukti konkursą arba panaikinti pasiūlymų eilę, iš naujo vertinti dalyvių pasiūlymus.
BNS rašė, jog Šiaulių apygardos teismas balandį konstatavo, jog „DG VPP Vystymas“ teikdama paraišką nuslėpė, kad jos netiesioginė akcininkė, Dariaus Mockaus valdoma „MG grupė“ yra nuteista politinės korupcijos byloje, o jei ši informacija būtų buvusi atskleista, tai būtų pagrindas įmonę apskritai pašalinti iš konkurso.
Kalėjimų tarnyba teismams teigė, kad „DG VPP Vystymas“ visada žinojo, jog dėl ryšių su „MG grupe“ negali laimėti konkurso, o inicijuodama teisminius ginčus tik vilkina procedūras.
BNS rašė, kad bendrovė dėl Šiaulių kalėjimo konkurso ginčijasi dviejose bylose – kitame procese įmonė įrodinėja, kad Kalėjimų tarnyba neteisėtai atmetė jos pasiūlytą virtualaus kaupiklio sprendinį. LAT birželio 18-ąją konstatavo, jog Apeliacinis teismas nevertindamas įmonės specialisto išvados ir neapsvarstydamas galimybės skirti nepriklausomą ekspertizę netinkamai išsprendė ginčą, todėl turės jį nagrinėti iš naujo.
BNS rašė, kad Šiaulių kalėjimo konkursas įstrigo teismuose visoms jo nelaimėjusioms bendrovėms apskundus sprendimą laimėtoja pripažinti įmonę „Spi 1“.
Apeliacinis teismas vasario viduryje nutarė, kad Kalėjimų tarnyba teisingai įvertino antroje vietoje likusios įmonės „Amberola“ pasiūlymą, o LAT balandžio 13 dieną įmonės skundą atsisakė priimti, todėl šis teisminis procesas yra pasibaigęs.
Be to, LAT birželio 18 dienos sprendimu Apeliacinis teismas trečią kartą turės nagrinėti dar vieną „Darnu Group“ ieškinį dėl tarnybos atmesto virtualaus kaupiklio sprendinio.
Apeliacinis teismas pernai birželį pirmą kartą nagrinėjęs ginčą nusprendė nutraukti Šiaulių kalėjimo konkursą, tačiau LAT 2025-ųjų gruodį jį panaikino ir grąžino teismui spręsti ginčą iš naujo.
Kalėjimų tarnyba anksčiau BNS teigė, jog konkursas sustabdytas ir dėl jo bus sprendžiama teismams priėmus galutinį sprendimą. Tuo metu teisingumo ministrė Rita Tamašunienė yra pareiškusi, jog nėra poreikio statyti naują kalėjimą, užtektų modernizuoti esamas įkalinimo įstaigas.
Pagal projekto sąlygas privatus partneris Malavėniukų kaime PPP būdu turėtų pastatyti ir 15 metų valdyti apie 16 tūkst. kv. metrų ploto laisvės atėmimo įstaigą, kurioje kalėtų maždaug 400 nuteistųjų.