Dabar populiaru
Publikuota: 2015 sausio 23d. 12:33

Daugėja ne tik prašančių kreditų, bet ir sukčiaujančių, kad juos gautų

Atlyginimas
123rf.com nuotr. / Pinigai

Lietuvos banko duomenimis, 2014 metų rugsėjo pabaigoje bankams buvo negrąžinta beveik 1,2 mln. litų vartojimo kreditų – tai 155,6 tūkst. litų didesnė skola nei tuo pačiu metu 2013 m. Vartojimo kreditų, kai mokėjimas buvo pradelstas daugiau kaip 90 dienų iš eilės, pokytis nuo metų pradžios iki 2014 m. rugsėjo 30 dienos, skaičiuojant vienetais (ne sumomis), buvo 13,5 proc.

Kaip pastebi „Creditfirm“, refinansuojančios ir konsoliduojančios gyventojų skolas, įmonės vadovas Linas Kliukas, pastebima tendencija, kad besikreipiančių dėl paskolų skaičius auga: prasiskolinę žmonės bando išpirkti savo įkeistus butus ar kitą turtą, palankiomis sąlygomis grąžinti skolas, neretai nevengdami nusikalsti.

„Praėjusiais metais nuskambėję unijų skandalai sujudino visą paskolų rinką, perskirstydami klientų srautus iš unijų į bankus bei privataus kapitalo įmones, kaip mūsų. Žmonės tapo atsargesni, tačiau skolintis nenustojo – Lietuvos banko duomenimis, nuo 2013 m. iki 2014 išmokėtų kreditų bankams padaugėjo 13,8 proc., tačiau ir vėluojančių sumokėti per metus padaugėjo beveik 14 proc.

Pokyčių įvyko ir vartotojų amžiaus grupėse – klientų iki 25 metų, besiskolinančių mažesnes nei 1 tūkst. litų sumas, per šį laikotarpį sumažėjo beveik 5 proc., tad darome prielaidą, kad jauni žmonės tapo sąmoningesni ir prieš skolindamiesi gerai įvertina savo galimybes, – sako L. Kliukas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Eurai
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Eurai

Įmonė teigia, kad dažniausi pastarojo meto „Creditfirm“ klientai – asmenys, kurių turtą bandoma išieškoti per antstolius ar varžytines. Jie kreipiasi, kad gautų kreditą ir būstą jie galėtų išsipirkti. Kita kategorija – greitiesiems kreditams su didelėmis palūkanomis prasiskolinę žmonės.

Anot „Creditfirm“ vadovo L. Kliuko, padaugėjus paraiškų kreditui, padaugėjo ir kreditinio sukčiavimo atvejų, kai įkeičiant žemės sklypą, kredito davėjui pateikiama iš dalies ar visiškai realybės neatitinkanti informacija.

Pasak jo, dažnai norintieji gauti paskolas sukčiauja pačiu primityviausiu būdu – nenurodo savo kitų finansinių įsipareigojimų, tikėdamiesi gauti didesnę sumą, tačiau tai patikrinti užtrunka vos keletą minučių ir paskola, žinoma, nebūna suteikiama.

Dažniausi nenurodoma informacija dėl esamų komunikacijų, kurių atvedimas gali kainuoti brangiau nei pats sklypas. Taip pat, siunčiami „užmaskuoti“ sklypo nuosavybės dokumentai, nenurodant elektros, vandens telkinių apsaugos zonų. Imant paskolą nurodoma, kad sklypo paskirtis bus pakeista į leidžiančią statybas, nors toks leidimas neįmanomas. Pateikiami sklypų masyvų dokumentai, aiškinant, kad bus dalinami mažais sklypais arba siunčiamos nuotraukos sąmoningai neatskleidžia sklypo trūkumų.

Pasak jo, dažnai norintieji gauti paskolas sukčiauja pačiu primityviausiu būdu – nenurodo savo kitų finansinių įsipareigojimų, tikėdamiesi gauti didesnę sumą, tačiau tai patikrinti užtrunka vos keletą minučių ir paskola, žinoma, nebūna suteikiama.

„Šiuo metu kaip tik turime vieną vieną standartinį kreditinio sukčiavimo pavyzdį, kurį perdavėme teisėsaugai: norėdamas gauti paskolą, asmuo suteikė ne visą informaciją apie užstatą, taip nuslėpdamas jo tikrąją vertę. Gavęs paskolą, kredito gavėjas pranešė negalintis mokėti palūkanų ir pasiūlė pasilikti užstatą, kurio tikroji vertė neatitiko nurodytosios paskolos ėmimo dokumentuose, – pasakoja „Creditfirm.lt“ vadovas.

123RF nuotr./Namas
123RF nuotr./Namas

Taip pat neretai siunčiami fiktyvūs verslo planai, kuriuos patikrinus paaiškėja, kad jie neegzistuoja. „Kruopštesni“ siunčia įvairias pasirašytas sutartis dėl laidavimo ar būsimų pajamų, tačiau jas patikrinus, surasti sutarties trečiąsias šalis būna neįmanoma, nes dažniausiai jos būna fiktyvios. Suteikiant paskolą būtina tikrinti originalius dokumentus, reikalauti banko išrašų, papildomų sutarčių ar dokumentų, įrodančių užstato ir asmens legitimumą.“

Kaip teigia L. Kliukas, dažniausia palūkanų ir įmokų nebegalinčių sumokėti skolininkų daroma klaida – slapstytis, nekelti telefono ragelio, neatsakinėti į laiškus, tikintis, kad procesas užsivilkins ir viskas savaime išsispręs.

Kaip teigia L. Kliukas, dažniausia palūkanų ir įmokų nebegalinčių sumokėti skolininkų daroma klaida – slapstytis, nekelti telefono ragelio, neatsakinėti į laiškus, tikintis, kad procesas užsivilkins ir viskas savaime išsispręs. Itin svarbu, net pradelsus įmokas, palaikyti ryšį su kredito bendrove, geranoriškai bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų.

Apgaulingi dokumentai pateikiami neketinant kredito grąžinti

„Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnyje numatyta fizinių ir juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė už kreditinį sukčiavimą, t. y. už kredito, paskolos, subsidijos, laidavimo ar banko garantijos rašto arba kitokių kreditinių įsipareigojimų gavimą apgaule.

Apgaulė dažniausiai pasireiškia melagingos informacijos apie pajamas, išlaidas, įkeičiamą turtą, šeimyninę padėtį ar kt. pateikimu.

Kreditinis sukčiavimas priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, už jo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų, – sako advokatų bendrijos „Adlex“ advokatė Liucija Jankoitė. – Nors pastaruoju metu daugėja bylų, kuriose asmenys kaltinami kreditiniu sukčiavimu, vis dėlto tenka pastebėti, kad kredito, paskolos ar kt. gavimas apgaule dažniausiai yra susijęs su ketinimu pinigų negrąžinti, o tokia veika jau kvalifikuojama kaip kitas nusikaltimas – sukčiavimas, už kurio padarymą atsakomybė įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje.“

Temos: 1 Paskola
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką