Dabar populiaru
Tiesiogiai
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota: 2018 sausio 8d. 06:04

Greitųjų kreditų bendrovės – lyderės pagal gautas baudas

Bauda
123rf.com nuotr. / Bauda
Lietuvoje veikia 1088 įmonės, kurios išduoda vartojimų kreditus ar teikia mokėjimų paslaugas. Tarp jų yra 54, kurios bent kartą buvo baustos Lietuvos banko, o 14 įmonių turėjo ginčų su vartotojais, kur teko įsikišti prievaizdui. Dažniausiai Lietuvos banko „lazdų“ sulaukė greitųjų kreditų davėjai.

Daugiausia Lietuvos banko poveikio priemonių Lietuvoje yra sulaukusi bendrovė „IPF Digital Lietuva“, valdanti kreditų prekės ženklą „Credit24“ – ji bausta net 11 kartų.

Bendrovė po kartą buvo įspėta 2012 ir 2013 m., o nuo tada papildomai gavo 9 baudas nuo 500 iki 30 tūkst. eurų – iš viso bendrovė jau susimokėjo kone 83 tūkst. eurų baudų, pastarąjį kartą – 2016 m. pradžioje.

Dažniausiai bendrovei kliuvo už tai, kad nesilaikė pareigos vertinti skolininkų kreditingumo, taip pat sutartyse nebuvo tiksliai nurodyti įmokų dydžiai, skaičiai, periodiškumas ar kita informacija.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Greitieji kreditai
Luko Balandžio / 15min nuotr./Greitieji kreditai

Antroje vietoje pagal nuobaudų skaičių rikiuojasi po penkias bausmes turinčios „SB lizingas“ bei kredito unijos Centro taupomoji kasa ir „Taupkasė“.

„SB lizingas“ gavo 4 baudas dėl to, kad nevertino klientų mokumo arba netinkamai reklamavo kreditus, dar vieną įspėjimą pernai užsidirbo už netinkamai teikiamą informaciją. O minėtų kredito unijų atžvilgiu Lietuvos bankas pritaikė apribojimus dėl nevykdomų reikalavimų ir siekiant apsaugoti indėlininkus.

Po keturias nuobaudas turi vartojimo kredito davėjai „Nordecum“ („smspinigai.lt“), „BnP Finance“ („Bobutės paskola“) ir „Creditstar Lietuva“, bendrovės nuo 2012 m. susirinko atitinkamai 7475, 12462 ir 1013 eurų baudų. Dažniausiai nuobaudos skirtos dėl tų pačių priežasčių – klientų mokumo nevertinimo.

Kreditų „Laukiniai Vakarai“

Iki 2016 m. vartojimo kredito sektoriuje vyko intensyvūs pokyčiai, buvo peržiūrimas Vartojimo kredito įstatymas, formuojami bendri sektoriaus standartai, vienodinamos konkurencijos sąlygos, rengiamos vartojimo kreditų teikimo gairės.

„Natūralu, kad šiuo rinkos standartų formavimo laikotarpiu vyravo skirtingi interpretavimai dėl kreditingumo vertinimo metodikos bei kitų veiklos vykdymo aspektų. Visada stengiamės palaikyti konstruktyvų dialogą su reguliuojančiomis institucijomis, o Lietuvos banko paskirtų sankcijų niekada neskundėme ir visada kiek įmanoma atsižvelgdavome į išsakytas pastabas“, – patikina daugiausia baudų sumokėjusios „IPF Digital Lietuva“ generalinis direktorius Povilas Girčys.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Greitieji kreditai
Luko Balandžio / 15min nuotr./Greitieji kreditai

Anot jo, nuo 2016 m., kuomet įsigaliojo naujas Vartojimo kredito įstatymas ir sustiprintas jo taikymas, „prasidėjo naujas ir tvarus vartojimo kredito sektoriaus vystymo etapas“.

„Mūsų įmonė per pastaruosius kelerius metus nuosekliai vykdė pokyčius savo veikloje, daug investavo į procesų tobulinimą, pažangesnį kreditingumo vertinimą, kūrė naujas paslaugas. Veikdami šiame sektoriuje labai atidžiai vertiname kiekvieno kliento mokumą, galimybes grąžinti kreditą laiku, taikome atsakingo skolinimo principus“, – patikina P.Girčys.

Rekordinė bauda – 44,1 tūkst. eurų

Tris nuobaudas turinti „Mogo LT“, teikianti paskolas už užstatą ar įkeičiant automobilį, gavo kol kas didžiausią Lietuvos banko baudą Lietuvoje – 44 094 eurus (2017 m. sausio 23 d.), nes nesilaikė reikalavimų vertinti skolininkų kreditingumą. Bendrovė turi ir dar dvi baudas – iš viso baudų suma sudaro 47 tūkst. eurų.

Tris nuobaudas turi ir „Paysera“: 2014 m. ji įspėta, o 2015 m. gavo 11,67 tūkst. eurų baudą dėl trūkumų klientų veiklos pažinimo sistemoje. O pernai gruodį įmonės vadovas buvo pakeistas, kadangi tikslinio inspektavimo metu buvo nustatyta teisės aktų pažeidimų ir veiklos trūkumų, iš esmės susijusių su e. pinigų turėtojų lėšų apsauga.

123rf.com nuotr./Paskola
123rf.com nuotr./Paskola

Tris nuobaudas turinti „Lateko lizingas“ turėjo sumokėti iš viso 16 tūkst. eurų, nes nevertino klientų kreditingumo. O informacijos neteikusi „Credit Consulting Services“ gauta trečia nuobauda – išbraukimas iš vartojimo kredito davėjų sąrašo.

Iš bankų daugiausia nuobaudų – 2 vnt. – surinko „Luminor“, įsirašęs į istoriją vieną įspėjimą ir 3000 eurų baudą. SEB ir „Swedbank“ yra gavę po vieną 4488 eurų baudą. Bankai bausti už tai, kad netaikė vienodų įkainių už tarptautinius ir nacionalinius mokėjimus iki 50 tūkst. eurų, kaip reikalauja ES reglamentas.

Daugiausia ginčų – su „Swedbank“

Lietuvos bankas nagrinėja ir klientų skundus finansinėms įstaigoms. Daugiausia tokių nuo 2016 m. gauta iš „Swedbank“ klientų – 21 skundas. 15 skundų pateikė SEB banko klientai, 8 – „Luminor“ klientai, po 6 – Šiaulių ir „Citadele“ bankų klientai.

Bankų klientai, kreipdamiesi į Lietuvos banką, didelės sėkmės nesulaukė. Pvz., iš „Swedbank“ skundų tik vieno kliento reikalavimas buvo patenkintas visiškai, o dar du – iš dalies. Visi kiti reikalavimai buvo atmesti. Be to, Lietuvos banko sprendimai dėl ginčo tėra rekomendacinio pobūdžio.

Bankų klientai Lietuvos bankui skundžiasi dėl įvairių priežasčių: būsto paskolos palūkanų nustatymo, valiutų keitimo operacijų ir pan.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką