-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Dėl automobilių taršos mokesčio nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Seimą, ragina įstatymą palaikyti

17 nevyriausybinių organizacijų, aplinkosaugos specialistų, mokslo ir verslo atstovų kreipėsi į Seimo narius, ragindami palaikyti naują automobilių taršos mokesčio projektą. Rašto iniciatoriai įsitikinę, kad siūlomas mokestis paskatins automobilių pirkėjus teisingai įvertinti taupesnio automobilio privalumus, padės kurti sveikesnę aplinką ir išvengti Europos Sąjungos sankcijų, rašoma pranešime spaudai.
Automobilių tarša
Automobilių tarša / 123RF.com nuotr.

Lietuvoje transporto sektoriaus tarša per pastaruosius 15 metų augo 49 proc. Mažindama poveikį klimato kaitai Lietuva yra įsipareigojusi šią jau padarytą ir ateityje programuojamą žalą taisyti – nuo dabar iki 2030 m. sumažinti transporto srityje suvartojamų degalų kiekį 42 proc.

Pasirašiusių organizacijų atstovų teigimu, siūlomas įvesti metinis lengvųjų automobilių taršos mokestis, kuris priklausys nuo automobilio deklaruojamo išmetamo CO2 kiekio, degalų rūšies ir išmetamųjų teršalų euro standarto kriterijaus, yra tinkamas ir efektyvus įrankis minėtai žalai ištaisyti ir įsipareigojimams pasiekti.

Sveikesnė visuomenė

Kreipimosi autoriai pastebi, kad Europos Sąjungoje dėl aplinkos taršos miršta 10 kartų daugiau žmonių nei žūsta eismo įvykiuose. Lietuvoje apie 3 tūkst. žmonių kasmet dėl aplinkos taršos ištinka priešlaikinė mirtis (keli šimtai žmonių miršta vien nuo kietųjų dalelių taršos), todėl taršos mokestis taip pat yra tiesiausias kelias geresnės visuomenės sveikatos link.

„Natūralu, kad siūlant naują mokestį kyla dalies visuomenės pasipriešinimas ir politikai siekia jo išvengti, bet turime pažvelgti į ilgalaikę šio įstatymo projekto vertę – švaresnę aplinką ir sveikesnę visuomenę. Be to, turime atsieti kovą su klimato kaita nuo skurdo klausimo. Priešingai nei kartais bandoma deklaruoti, žalieji mokesčiai gali padėti mažinti skurdą ir gerinti žmonių gyvenimo kokybę. Tokia ir yra žaliosios mokesčių reformos esmė, juk svarbu bent dalį surinkto mokesčio nukreipti žmonių, kuriems reikalinga parama, energetinio skurdo ar judumo problemų mažinimui“, – sako raštą iniciavusio Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas.

Gali grėsti ES sankcijos

Seimo nariams adresuotame rašte teigiama, kad nuo 2021 m. Lietuvoje kiekvienas sudegintas litras degalų įskaičiuojamas į kasmet mažėjančias nacionalines kvotas. Jas viršijus, 2021-2030 m. laikotarpiu Lietuvai gresiančios sankcijos gali sudaryti apie 680 mln. eurų – tai yra 425 eurai už vieną šalyje registruotą automobilį.

„Manome, kad būtų kur kas prasmingiau vienam automobiliui tenkantį (vidutiniškai 100 eurų siekiantį) mokestį perskirstyti švaresnėms ir patogesnėms judumo priemonėms mūsų šalyje. Būtent tai ir yra numatyta įstatymo projekte, t.y. visos iš mokesčio surinktos lėšos keliaus į tikslinį Darnaus judumo fondą. Fonde sukauptas lėšas nukreipus reikiama linkme, visi galėsime naudotis pigesniu ir patogesniu viešuoju transportu, ypač regionuose“, – sako rašto iniciatoriai.

Kreipimąsi pasirašė:

Remigijus Lapinskas, Žaliosios politikos instituto prezidentas

Vaidas Baumila, menininkas, tvaraus gyvenimo būdo ambasadorius

Ieva Budraitė, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė

Silvestras Dikčius, nepriklausomas klimato kaitos ekspertas

Vidmantas Dobrovolskas, Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas

Dr. Algis Gaižutis, Vilniaus universiteto vadybos docentas

Vidmantas Janulevičius, verslininkas

Dr. Jūratė Jaraitė-Kažukauskė, Vilniaus universiteto ekonomikos docentė

Dr. Andrius Kažukauskas, Vilniaus universiteto ekonomikos docentas

Dr. Justinas Kilpys, klimatologas, duomenų mokslininkas

Žymantas Morkvėnas, Baltijos aplinkos forumo direktorius

Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas

Lina Paškevičiūtė, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė

Prof. Egidijus Rimkus, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, Geomokslų instituto direktorius

Liutauras Stoškus, Darnaus vystymosi centro direktorius

Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika” vadovas

Lukas Kornelijus Vaičiakas, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius