Savo naujausioje pasaulio ekonomikos apžvalgoje TVF prognozuoja, kad šiemet pasaulio ekonomika šiemet turėtų augti 3,1 proc. Sausį, dar prieš prasidedant karui, fondas tikėjosi 3,3 proc. augimo.
„Jei ne karas, planavome 2026 m. augimo prognozę padidinti iki 3,4 proc.“, – AFP sakė TVF vyriausiasis ekonomistas Pierre'as-Olivier Gourinchas (Pjeras-Olivjė Gurinšas).
Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose smarkiai šoktelėjo naftos, dujų ir trąšų kainos, nes Iranas praktiškai užblokavo eismą per Hormuzo sąsiaurį – pagrindinį laivybos kelią. JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) anksčiau šią savaitę taip pat įsakė pradėti vykdyti karinę Irano uostų blokadą.
Fondas prognozuoja, kad šiais metais infliacija pasaulyje bus didesnė – 4,4 proc., t. y. 0,6 procentinio punkto daugiau nei prognozuota sausį.
Tačiau šios prognozės paremtos prielaida, kad konfliktas bus palyginti trumpalaikis, o energijos rinkos sutrikimai – laikini.
„Turime labai nerimauti dėl potencialo, jog tai gali virsti rimta energetikos krize“, – įspėjo P.-O. Gourinchas.
Anot TVF, jei energijos kainos išliks aukštos visus metus, pasaulinis ekonomikos augimas galėtų sulėtėti iki 2,5 proc. ar net iki maždaug 2 proc. „Nuo 1980 m. iš esmės buvo keturi atvejai, kai augimas siekė 2 proc. ar mažiau“, – pažymėjo TVF ekspertas ir pridūrė, kad tai buvo tokie laikotarpiai, kaip 2008 m. pasaulinė finansų krizė ir COVID-19 pandemija.
„Šis naujausias sukrėtimas įvyko praėjus mažiau nei metams nuo JAV prekybos politikos pokyčių, o perėjimas prie naujos tarptautinės prekybos sistemos vis dar tęsiasi“, – nurodo TVF.
Prieš metus D. Trumpas įvedė didelius muitus JAV prekybos partneriams, sukrėtęs finansų rinkas ir sutrikdęs tiekimo grandines. Didelę dalį šių muitų JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino, tačiau neapibrėžtumas išlieka, nes D. Trumpas siekia vėl įvesti muitus kitais būdais.
Nevienodas poveikis
Nors bendri pasaulio augimo ir infliacijos prognozių patikslinimai atrodo nedideli, TVF įspėja, kad karas padarė didesnę žalą Artimiesiems Rytams ir „pažeidžiamoms ekonomikoms“ kitur.
„Poveikis besivystančioms rinkoms ir besivystančioms ekonomikoms būtų beveik dvigubai didesnis nei išsivysčiusioms ekonomikoms“, – teigė fondas.
Didesnės energijos ir trąšų kainos gali lemti didesnį maisto kainų augimą, o tai labiausiai paveiks mažas pajamas gaunančias energijos importuotojas, teigė P.-O. Gourinchas.
Šių metų augimo prognozės Artimiesiems Rytams ir Centrinei Azijai buvo sumažintos maždaug perpus iki 1,9 proc.
JAV ekonomikos augimas spartės
Iš dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų JAV augimas šiais metais vis dar turėtų paspartėti iki 2,3 proc., nors augimo tempas ir buvo šiek tiek sumažintas.
„JAV gauna naudos dėl aukštesnių energijos kainų“, – sakė TVF ekonomistas. Tačiau šalyje taip pat smarkiai pakilo benzino kainos, o tai mažina amerikiečių perkamąją galią.
Tuo metu Kinijos ekonomikos augimas, kaip numatoma, sulėtės iki 4,4 proc. – tai taip pat šiek tiek mažiau nei prognozuota sausį.
TVF atkreipė dėmesį į abiejų ekonomikų „netolygumą“. Kinijoje ekonominė veikla vidaus rinkoje atsilieka nuo eksporto, o JAV gerus rezultatus lydi mažas užimtumo augimas.
Mažesnis prieaugis euro zonoje
TVF prognozuoja, kad euro zonos ekonomikos augimas šiais metais sulėtės iki maždaug 1,1 proc., nes didesnės energijos kainos daro neigiamą poveikį gamybos sektoriui. TVF teigia, kad euro zonos eksportuotojai taip pat kenčia dėl euro stiprumo JAV dolerio ir kitų valiutų atžvilgiu, dėl ko jų produktai pasaulinėse rinkose tampa brangesni.
TVF dabar prognozuoja, kad 2026 m. euro zonos augimas sieks 1,1 proc. – 0,2 procentinio punkto mažiau nei prognozavo sausį. Palyginimui, pernai euro zonos ekonomika ūgtelėjo 1,4 proc.
Didžiausios euro zonos ekonomikos – Vokietijos – BVP šiemet turėtų ūgtelėti 0,8 proc., o ne 1,1 proc., nes jos daug energijos suvartojantis pramonės sektorius susiduria su didesnėmis energijos sąnaudomis.
Prancūzijoje dabar prognozuojamas 0,9 proc. ūkio augimas – taip pat 0,3 bazinio punkto mažesnis nei sausį. Ispanijos, kurios ekonomika pastaraisiais metais buvo viena stipriausių Europoje dėl turizmo, augimo prognozė sumažinta iki 2,1 proc.
Už euro zonos ribų, TVF dabar prognozuoja, kad Didžiosios Britanijos ekonomika augs 0,8 proc., palyginti su ankstesne 1,3 proc. prognoze, iš dalies dėl „lėtesnio pinigų politikos sušvelninimo tempo“ nei kitose didžiosiose ekonomikose.
