Ketvirtadienį „Verslo žinios“ rašo, kad dalyvavimas joje kainuoja brangiai – per 7 metus vien narystės mokesčiui išleista daugiau nei 1 mln. litų, o jų vertos naudos esą nematyti.
„Svarbiausia priežastis – didelis narystės mokestis. Tą mokestį galima būtų pateisinti, jei būtų reali, apčiuopiama nauda, tačiau nuo to laiko, kai įstojome į organizaciją 2003 metais, konkrečių rezultatų nematyti“, – teigė Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento direktorė Živilė Kriščiūnienė.
Pasak jos, daugelis tyrimų, statistinės informacijos, leidinių yra prieinami ir ne Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) nariams, tad Lietuvos atstovai ir toliau turės galimybę dalyvauti PTO organizuojamose konferencijose, seminaruose, kituose renginiuose, už juos galės susimokėti be prievolės.
Šiuo metu siūlymą denonsuoti 1970 metais Meksike priimtus PTO įstatus svarsto Vyriausybė, vėliau galutinį sprendimą turėtų tarti Seimas.
Lietuva nuo 2003 metų iki 2010 metų PTO organizacijai sumokėjo 1,16 mln. litų nario mokesčio. Į šią sumą neįskaičiuojamos papildomos sumos, kurios tenka išleisti kelionėms į įvairius užsienio valstybėse vykstančius PTO organizuojamus renginius.
Ūkio ministerija pabrėžia, kad didžioji dalis turizmo infrastruktūros plėtros, turizmo rinkodaros projektų yra įgyvendinami naudojant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas.
PTO nario mokesčiui sumokėti yra skiriama beveik pusė nacionalinio biudžeto gaunamų asignavimų turizmo programoms įgyvendinti.
