„Kinija puolė ūkininkus, – pareiškė D.Trumpas reporteriams Baltuosiuose rūmuose. – Ketiname padėti mūsų ūkininkams ir jiems užtikriname tas vienodas sąlygas, kurios yra tokios svarbios.“
JAV valstybės vadovas ir vėl pabrėžė, jog 25 proc. importo muitus, kuriuos jis nustatė 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms, moka Kinija, nors ekonomistai sako, kad juos iš tiesų moka JAV bendrovės ir vartotojai.
„Dalis tų pinigų atiteks ūkininkams, nes norime jiems padėti tuo laikotarpiu, kai prekyba jų atžvilgiu yra labai nesąžininga“, – pareiškė D.Trumpas.
Žemės ūkio sekretorius Sonny Perdue pažymėjo, jog didžioji dalis lėšų bus panaudota tiesioginėms išmokoms žemės ūkio augalų ir gyvulių augintojams, o nedidelė dalis pinigų bus panaudota pirkti maistą, kuris skiriamas JAV pagalbos programoms, kaip antai maisto bankams ir mokyklos pietų programoms.
„Planu, apie kurį šiandien skelbiame, bus užtikrinta, kad ūkininkams netektų didžiausia Kinijos ir kitų prekybos partnerių nustatytų nesąžiningų atsakomųjų muitų našta“, – pareiškė S.Perdue per spaudos konferenciją.
„Ūkininkai veikiau rinktųsi prekybą, o ne pagalbą, tačiau nesant prekybos, jiems reikės šiokios tokios paramos“, – pridūrė jis.
Agresyvi muitų strategija, kurios laikosi D.Trumpas, Kiniją ir kitas šalis paskatino imtis atsakomųjų veiksmų, kuriais jos stengiasi Jungtinėms Valstijoms suduoti išties skaudų smūgį, todėl jos nusitaikė į JAV žemės ūkį.
Visų pirma taikiklyje atsidūrė sojos ir kiauliena, tačiau tiesioginis arba netiesioginis poveikis buvo padarytas daugeliui kitų žemės ūkio produktų.
Prekybos departamento duomenimis, JAV sojų eksportas į Kiniją 2018 metais krito 75 procentais.
