Anot jos, akcizų įplaukų duomenys rodo, kad 2016-aisiais Estijos alaus rinka susitraukė 8 proc., o kitų silpnųjų alkoholinių gėrimų – 13 procentų.
„Tai nereiškia, kad alkoholinio vartojimas Estijoje, išaugus akcizams, taip smarkiai krito. Nieko panašaus – alkoholiu apsirūpinama Latvijos pasienio parduotuvėse. Pasienio prekyba ypač suklestėjo antrąjį pusmetį, kuomet pardavimai Estijoje mažėjo 10 – 15 proc. per mėnesį“, – pareiškė asociacijos vadovas Peeteris Vorkas.
„Mūsų skaičiavimais, prarasta 10,1 mln. Eur – akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio. Tokia suma atiteko Latvijai. Numatytas tolesnis akcizų didinimas galutinių kainų skirtumus pavers gana įspūdingais, o vietinės gamybos alkoholio pardavimai gali kristi perpus. 2018-aisiais numatytas stipriųjų ir silpnųjų alkoholinių gėrimų mokesčių didinimas gali kainuoti 150 mln. eurų nesurinktų mokesčių“, – pridūrė jis.
Estijos sveikatos ir darbo ministras Jevgenijus Osinovskis praėjusią savaitę pareiškė, jog Europos Sąjungai reikia naujos alkoholio strategijos, kurioje, be kita ko, būtų smarkiai sugriežtinta pasienio prekyba.
Pasak Estijos spaudos, dėl Estijoje smarkiai padidėjusių alkoholio akcizų šalies gyventojams padėjus masiškai vykti į alkoholinių gėrimų parduotuves Latvijoje, J.Osinovskis nusprendė siekti, kad visoje ES būtų sumažintas per valstybių sienas gabenamų alkoholinių gėrimų leistinas kiekis. Jis tikina, jog šis klausimas bus vienas svarbiausių spręstinų, antrąjį pusmetį Estijai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai.
