TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Dėl Suomijos ekonomikos bėdų kaltas ne tik Steve'as Jobsas

Helsinkis
123rf.com nuotr. / Helsinkis
Šaltinis: 15min
5
A A

Suomijos ekonomikos būklė vis dar nėra tokia, kaip prieš šalies finansų krizę ir tuo ji išskiria iš kitų euro zonos šalių. Net ir tokia šalis kaip Airija, kuriai reikėjo finansinės pagalbos, šiuo metu gali pasigirti ganėtinai stabiliu ūkio augimu. Kokios yra tokios blogos Suomijos ekonomikos padėties priežastys, aiškinasi naujienų svetainė bbc.com.

Šios Šiaurės šalies ūkį apėmusį sąstingį rodo ne tik lėtas BVP augimas, bet ir blogi nedarbo lygio duomenys. 2008 m. pradžioje darbo Suomijoje neturėjo 6,2 proc. darbingo amžiaus žmonių, o dabar šis rodiklis svyruoja ties 9,5 proc. Kas dėl to kaltas?

Vis dėlto pernelyg primityvu būtų dėl visų Suomijos ekonomikos bėdų kaltinti Steve'ą Jobsą.

Vienas iš atsakymų būtų – „Apple“ įkūrėjas Steve'as Jobsas.

Štai dar 2014 m. Suomijos finansų ministras Alexanderis Stubas, tuo metu užėmęs šalies premjero postą, vienam laikraščiui pareiškė: „Steve'as Jobsas atėmė mūsų darbus.“

A.Stubas turėjo omeny tai, kad „Apple“ produkcija metė didžiulius iššūkius dviem itin svarbioms Suomijos pramonės šakoms – miškininkystei bei informacinių technologijų sektoriui, kurio simboliu šioje šalyje ilgą laiką buvo „Nokia“.

Visame pasaulyje mažėjanti spausdinimui skirto popieriaus paklausa ir „Nokia“ nesugebėjimas prisitaikyti prie „Apple“ sukeltų pokyčių išmaniųjų telefonų rinkoje lėmė šių dviejų Suomijos pramonės sektorių nuosmukį.

Paskaičiuota, kad „Nokia“ nuosmukis lėmė apytiksliai trečdalio Suomijos BVP sumažėjimą ir penktadalio nedarbo lygio išaugimą 2008–2014 m. periodu.

Be to, šie skaičiai gali būti dar didesni, jeigu būtų skaičiuojamas visas technologijų sektorius, kurio dalimi yra „Nokia“.

Vis dėlto, pernelyg primityvu būtų dėl visų Suomijos ekonomikos bėdų kaltinti Steve'ą Jobsą.

Ne mažesnę įtaką turėjo ir Rusijos paskelbtos sankcijos vakarietiškai produkcijai, nuo kurių ypač nukraujavo pieno sektorius bei senstanti visuomenė, kasmet sumokanti vis mažiau mokesčių.

Prie bendros Suomijos ūkio būklės gėrėjimo neprisideda ir krentantis šalies konkurencingumas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, nuo 2007 iki 2014 m. verslininkų kaštai darbo jėgai Suomijoje išaugo ketvirtadaliu.

Nemažai Suomijos ekonomistų ir akademikų kritiškai vertina ir tai, kad Šiaurės šalis priklauso euro zonai. Manoma, kad jeigu Helsinkis nebūtų atsisakęs Suomijos markės, pastarąją valiutą ekonominio sunkmečio sąlygomis būtų galėjęs devalvuoti, taip stimuliuodamas eksportą.

Tačiau Suomijos centrinio banko valdytojas Erkkis Liikanenas eurui oponuojančiųjų kaltinimus atmeta.

„Jeigu turėtume silpnesnę Suomijos markę, netikiu, kad „Nokia“ nukonkuruotų „iPhones“, ar kad jauni žmonės staiga pradėtų skaityti popierines knygas ir laikraščius“, – laikraščiui „The Daily Telegraph“ sakė E.Liikanenas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką