Ministrų kabinetas trečiadienį turėjo svarstyti Ūkio ministerijos parengtus Vyriausybės nutarimo projektus dėl Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo ir dėl paramos valstybės valdomose bendrovėse teikimo tvarkos aprašo pakeitimo, tačiau klausimą nuspręsta atidėti.
Sugrįšime prie to klausimo pirmadienį, nes kai kurios ministerijos po laiko pateikė derinimo pastabas.
„Sugrįšime prie to klausimo pirmadienį, nes kai kurios ministerijos po laiko pateikė derinimo pastabas. (...) Pirmadienį bus galutinai nutarta“, – BNS sakė ūkio viceministrė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.
Ūkio ministerija siūlo, kad parama negalėtų viršyti 3 proc. įmonės grynojo pelno, tačiau ji galėtų siekti ne daugiau kaip 500 tūkst. eurų. Be to, maksimali parama vienam prašytojui būtų 300 tūkst. eurų. Nuostolingai dirbanti bendrovė, turinti rezervų paramai, per metus tam galėtų išleisti iki 30 tūkst. eurų.
Naujoji tvarka bus privaloma visoms bendrovėms, kurių bent 50 proc. akcijų priklauso valstybei. Savivaldybių įmonėms ji būtų rekomenduotina.
Maždaug trys dešimtys valstybės įmonių iki šių metų teikė įvairią paramą viešosioms įstaigoms, mokykloms, sporto klubams. Dosniausiai finansinę paramą dalijo „Lietuvos geležinkeliai“ – 2015 metais ji siekė per 1 mln. eurų, pernai – 850 tūkst. eurų. Plačiausiai piniginę ji atverdavo krepšiniui: „Lietuvos ryto“ klubui kasmet buvo skiriama 300-400 tūkst., Lietuvos krepšinio lygai – 50-200 tūkst. eurų, Moterų krepšinio lygai – 60 tūkst. eurų.
Pernai gruodį pasikeitus įmonės vadovybei, paramos skirstymas iš karto buvo sustabdytas, o šiemet atnaujintas pagal naujas taisykles.
Iš 48 valstybės įmonių 14 nurodė jokios paramos 2011-2016 metais neteikusios. Kitų skirta parama tesiekė 500 ar keletą tūkstančių eurų.
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė anksčiau kritikavo įmonių paramos skyrimą ir tvirtino, jog lėšos turėtų keliauti tik į biudžetą.
