Skolinimasis: mažiau paskolų, bet didesnės sumos
2025 m. per tarpusavio skolinimo platformą „Finbee“ išduota vartojimo paskolų už 47 mln. eurų – tai 38 proc. daugiau nei 2024 m., kai ši suma siekė 34 mln. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu paskolų skaičius sumažėjo apie 10,5 proc. Šie skaičiai leidžia daryti išvadą, kad gyventojai skolinasi rečiau, bet didesnėmis sumomis. Vidutinė paskolos suma pernai siekė 5,6 tūkst. eurų.
Kaip ir ankstesniais metais, 2025-aisiais daugiausiai paskolų gyventojai ėmė refinansavimui, vartojimui, namų remontui ir automobiliams. Tačiau augimo tempai šiose kategorijose išsiskyrė. Didžiausias šuolis fiksuotas paskolų automobiliams segmente – jų apimtys per metus išaugo 63 proc. Ne ką mažesnis augimas, 55 proc., matomas ir refinansavimo srityje.
„Paskolų automobiliams augimas 2025 m. greičiausiai susijęs su objektyviais rinkos veiksniais – brangstančiais automobiliais, ilgesniais paskolų terminais ir gyventojų siekiu turėti patikimą transportą kasdieniams poreikiams. O kalbant apie refinansavimą, jau ne vienerius metus matome tą pačią tendenciją – gyventojai aktyviai ieško būdų, kaip sumažinti turimų įsipareigojimų kainą. Augantis refinansavimo mastas rodo didėjantį finansinį raštingumą ir norą sutaupyti, atsisakant brangių ar nepalankiomis sąlygomis gautų paskolų“, – pastebi „Finbee“ vadovas Darius Noreika.
Mažiausiai paskolų buvo imama kelionėms ir atostogoms – 2025 m. jų suteikta apie 10 proc. mažiau nei 2024-aisiais. „Tai nereiškia, kad lietuviai keliavo mažiau – priešingai, kelionių organizatoriai kalba apie sėkmingus metus. Tikėtina, kad atostogoms gyventojai vis dažniau taupo iš anksto, o poreikis skolintis šiam tikslui mažėja“, – komentuoja D.Noreika.
Žvelgiant į besiskolinančiųjų portretą, aktyviausi išlieka 36–45 metų gyventojai, dažniau – susituokę ir turintys vaikų. Vis dėlto ryškėja ir nauja tendencija: sparčiau auga ir nesusituokusių ar vienišais save įvardijančių asmenų skolinimasis, rodantis kintančią šeimos ir finansinių sprendimų dinamiką.
Investavimas: stabilumas ir auganti vyresniųjų karta
Investavimo srityje 2025-ieji buvo labiau stabilumo laikotarpis. Bendras investuotojų skaičius, palyginti su 2024 m., reikšmingai neaugo, vidutinis investuotojo valdomas portfelis taip pat nesikeitė ir siekė 3,4 tūkst. eurų. Tiesa, jau antrus metus iš eilės ryškėja tendencija, kad vis aktyviau investuoja vyresni gyventojai, ypač 56–75 metų amžiaus grupė.
„Stebime, kad investavimas nebėra tik jaunų ar vidutinio amžiaus žmonių tema. Vyresni gyventojai vis drąsiau įdarbina sukauptas lėšas, planuodami savo finansinį saugumą ilgesniam laikotarpiui. Tai rodo brandesnį požiūrį į pinigus ir atsakomybę už savo ateitį“, – teigia D.Noreika.
Kita vertus, pastebi D.Noreika, bendras investavimo augimo sulėtėjimas leidžia daryti ir atsargesnę įžvalgą: dalis gyventojų, susidūrę su ekonominiu neapibrėžtumu ar didesniais kasdieniais įsipareigojimais, renkasi išlaikyti esamas pozicijas, o ne aktyviai didinti investicijas.
