Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Didesni bankų mokesčiai užgriuvo ir verslą – ypač pabrango nieko neveikimas

Prisijungimas prie elektroninės bankininkystės
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr. / Prisijungimas prie elektroninės bankininkystės
Šaltinis: 15min
8
A A

Kol privatūs klientai nagrinėjo naujus bankų paslaugų krepšelių įkainius, verslui užkrauti didesni bankų mokesčiai, pavyzdžiui, sumokėjus 7 eurus per mėnesį už pigiausią krepšelį gaunama tik 10 nemokamų pavedimų. Kol verslas piktinasi naujais „abonentiniais“ mokesčiais, Lietuvos bankas problemos nemato – įmonės yra ne gyventojai, jos gali derėtis su bankais.

Į 15min kreipėsi kompanija „GL Supply & Marketing Services“, kuri paskaičiavo, kad iki vasario 1 dienos už sąskaitos tvarkymą SEB banke mokėjo po 0,58 euro per mėnesį, o dabar – jau 3,3 euro per mėnesį.

„Iki vasario 1 d. už lėšų eurais įskaitymą ne iš ES šalių mes mokėdavome po 0,35 euro, dabar įkainiai siekia nuo 5,79 euro iki 26,07 euro. Visas šias išlaidas verslas neišvengiamai perkels ant vartotojų pečių. Štai taip mūsų Lietuvos bankas kariauja už Lietuvos žmones“, – teigiama įmonės atsiųstame komentare.

SEB bankas 15min informavo, kad tokios įmonės tarp klientų nėra, tačiau pripažįstama, kad dalis įkainių verslui keitėsi.

Įkainiai verslui pasikeitė ir kituose bankuose. Didieji bankai SEB ir „Swedbank“ klientams akcentuoja, kad nebetaiko lėšų įskaitymo mokesčių iš Lietuvos ir ES bankų, tačiau pabrango sąskaitos administravimas. Sąskaitos tvarkymas kainuoja apie 3,3-3,5 euro.

SEB banko informacija/SEB banko paslaugų planai verslui
SEB banko informacija/SEB banko paslaugų planai verslui

Atitinkamai išaugo ir paslaugų krepšelių įkainiai. Pasiūlyti krepšeliai verslui SEB ir „Swedbank“ kainuoja mažiausiai 7 eurus per mėnesį – už tai gaunama viena mokėjimų kortelė, kodų generatorius ir 10 nemokamų pavedimų. Tiesa, tam tikrų lengvatų gali tikėtis pradedantysis verslas – pirmus metus mokesčių mokėti nereikia.

Paslaugų krepšelių įkainiai auga proporcingai galimų nemokamų pavedimų skaičiui, iki 35 eurų per mėnesį už 100 pavedimų SEB banke. Prieš metus pigiausio krepšelio kaina čia siekė 4,34 Eur per mėnesį, o brangiausio krepšelio – 29 eurus.

Priversti rinktis krepšelius

Donatas Žiogas, Kauno verslo informacijos centro „Verslininkų namai“ direktorius tikina, kad bankų kasdienių paslaugų įkainiai verslui didėja jau kurį laiką.

Aš asmeniškai nebuvau entuziastas to pasikeitimo, nes kuomet reikia keisti jau įprastą elgseną, niekuomet nebūna pasitenkinimo tarp klientų, – teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

„Akivaizdžiai stebime bankų norą, kad ir fiziniai asmenys ir įmonės sudarytų sutartis ir naudotųsi krepšeliais – paslaugų paketais, į kuriuos įeina tam tikra dalis nemokamų paslaugų ir vėliau jos būna apmokestintos pagal tarifus. Tam tikrais atvejais tai apsimoka, tačiau tai labiau priklauso nuo kiekvienos įmonės atliekamų operacijų skaičiaus ir jų veiklos specifikos“, – sako D.Žiogas.

Anot jo, įmonės dabar gali rinktis nuo mažiausio krepšelio iki didesnio, tačiau fiksuotus mokesčius yra priverstos mokėti nuolat.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kasos aparatas turguje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kasos aparatas turguje

„Gali būti, kad įmonėje, pvz., sezoniniame versle, apskritai nebus jokių judėjimų arba tam tikrais mėnesiais jų bus labai nedaug. Ir vis tiek įmonė, pasirašiusi sutartį, turi mokėti tam tikrą paslaugų krepšelio mokestį, panašiai kaip mobiliojo ryšio operatoriui. Tad apmokestinama ne už aktualų paslaugų kiekį, bet nustatyti fiksuoti įkainiai“, – sako D.Žiogas.

Jis piktinasi, kad bankai pamiršo, iš ko iš tikrųjų turėtų uždirbti – iš išduotų paskolų išdavimo palūkanų ir indėlių palūkanų skirtumo.

„Smulkus verslas būtų linkęs už operacijas mokėti kiek įmanoma mažiau ir labiau norėtų, kad bankai pinigus uždirbtu ne iš operacijų, o iš paskolų. Visos įmonės dabar verčiamos operacijas atlikti pavedimais per banką, o ne grynaisiais, tuo pačiu viskas yra apmokestinama“, – sako D.Žiogas.

Smulkus verslas vengia bankų

Buhalterinių paslaugų įmonėje su smulkiomis įmonėmis dirbanti buhalterė Julija 15min teigė, kad mažai kavinei, dirbančiai tik darbo dienomis, bankų mokesčiai atsieina apie 200 eurų per mėnesį, o daugiausiai kainuoja atsiskaitymai kortelėmis. Ji lygina, kad už buhalterines paslaugas įmonė sumoka netgi mažiau.

„Veikloje bankų beveik nebenaudoju, kur įmanoma renkuosi „Paysera“. Girdėjau, kad dar viena nauja mokėjimo sistema atsirado, ją reikės išmėginti. Tik klientams tai ne visuomet patinka, dalis nesupranta, kaip mokėjimų sistemos veikia“, – teigia kalbinta buhalterė.

Ji pažymi, kad bėda, jei pamiršti uždaryti nenaudojamą banko sąskaitą – kas mėnesį už tokias sąskaitas kapsi komisiniai mokesčiai.

Siūlo „pasikoreguoti strategiją“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Stasys Kropas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Stasys Kropas

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas tikina, kad verslas turėtų „pasikoreguoti strategiją“ ir pasirinkti jį labiausiai tenkinančius pasiūlymus.

„Su krepšeliais kainodara visa kame keitėsi. Reikia visiems įsivertinti šitą nuostatą, kad dabar mes Lietuvoje įgyvendiname kitokią filosofiją ir kainodarą nei buvo iki šiol. Su krepšelio įvedimu ir atitinkamai kainodara bankai suteikia kompleksą paslaugų ir kiekvienas gali pasirinkti priimtiniausią krepšelį. Krepšelis gali būti ir siauresnis, ir platesnis, tad reikia įvertinti poreikį, kiek ir kokių operacijų vykdoma, ir tada truputėlį pasidairyti rinkoje, kas teikia priimtiniausią krepšelį“, – vertina S.Kropas.

Jis pažymi, kad atskiros paslaugos verslui tapo brangesnės, dėl to paslaugų krepšelį rinktis turėtų būti naudingiau.

„Aš asmeniškai nebuvau entuziastas to pasikeitimo, nes kuomet reikia keisti jau įprastą elgseną, niekuomet nebūna pasitenkinimo tarp klientų. Visuomet žmogus pamato padidėjimą vienoj ar kitoj vietoj ir iškart jam kyla klausimų. Čia inercija toje srityje veikia“, – sako S.Kropas.

Jis pažymi, kad ir pati LBA turėjo prisitaikyti prie pokyčių – asociacija turėjo analizuoti pasikeitusius įkainius ir susirasti pigesnį krepšelį, kuris poreikius tenkino.

„Negaliu kainodaros vertinti, asociacija tuo nesidomi ir nekomentuoja. Akivaizdu, kad konkurencija tarp bankų yra didžiulė ir kiekvienas vienokią ar kitokią kainodarą formuoja“, – sako S.Kropas.

Lietuvos bankas problemų neįžvelgia

Lietuvos banko vyriausioji ekonomistė Jūratė Butkutė tikina, kad fiziniai asmenys laikomi silpnesne šalimi derantis su bankais nei įmonės, todėl teisiškai numatytas kainų apribojimas numatytas tik gyventojų atžvilgiu.

„Įmonių mokėjimo paslaugų poreikiai skiriasi priklausomai nuo jų dydžio ir jų teikiamų paslaugų pobūdžio. Atitinkamai joms teikiami pasiūlymai irgi gali labai skirtis, vienoms aktualu mokėjimo kortelių priėmimo paslauga, kitoms – kredito pervedimų vykdymas, dar kitoms – Bank link paslauga. Dėl to, ypač didžiosios įmonės tariasi su bankais individualiai dėl teikiamų paslaugų ir taikomų įkainių“, – tikina J.Butkutė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos bankas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos bankas

Ji patvirtina, kad bankų kainodara pasuka paslaugų krepšelių formavimo keliu.

„Mokėjimų krepšelio koncepcija, kai tam tikras paslaugų paketas teikiamas už fiksuotą kainą, sutinkama ir tarp pasiūlymų įmonėms. Dar vienas stebimas pokytis kalbant apie iš kito banko ES gautų lėšų įskaitymo mokestį“, – teigia J.Butkutė ir pažymi, kad bankų taikoma kainodara yra keičiama panaikinant šį mokestį – jį apima sąskaitos tvarkymo mokestis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką