Dalis didžiųjų prekybininkų neatmeta, kad panašus tinklas gali atsirasti vėl, tik kitu pavadinimu.
„Mažesnių prekybos tinklų užimama rinkos dalis yra santykinai nedidelė, o uždarytos „Mere“ parduotuvės reikšmingos dalies nesudarė. Bet kokiu atveju stebime rinką po „Mere“ uždarymo ir laukiame, ar panašus prekybos modelis nebandys grįžti nauju formatu bei pavadinimu. Tik tada žinosime, ar kokia nors įtaka rinkai gali ar negali būti“, – komentare BNS teigė prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.
„Mere“ parduotuvės skubiai uždarytos praėjusį penktadienį, kaip teigė pats tinklas, dėl „techninių kliūčių“. Tinklas viešai skelbė valdantis 26 parduotuves.
„Rimi Lietuvos“ bei „Maximos“ atstovai savo ruožtu teigė, kad „Mere“ prekių asortimentas buvo siauras, šis tinklas nebuvo konkurentas.
„Rimi“ vadovaujamės kitais principais, pirkėjai (...) randa „Rimi“ parduotuvėse plataus prekių asortimento“, – komentare BNS sakė marketingo ir komunikacijos vadovė Dalia Čenkienė.
„Atsižvelgdami į savo veiklos mastą ir poziciją rinkoje, „Mere“ nelaikėme reikšmingu konkurentu. Savo veikloje daugiausia dėmesio skiriame tam, kad pirkėjams pasiūlytume platų jų poreikius atitinkantį asortimentą ir mažas kainas“, – komentare teigė „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorius Giedrius Galdikas.
„Lidl Lietuvos“ atstovas Antanas Bubnelis, BNS paklaustas, ar „Mere“ kėlė konkurencinį spaudimą bei kokios gali būti tinklo uždarymo pasekmės rinkai, teigė, kad Lietuvos mažmeninės prekybos rinka išlieka itin konkurencinga, o pirkėjams svarbi ne tik kaina, bet ir prekių kokybė bei verslo skaidrumas.
Nė vienas iš prekybos tinklų „Mere“ taikytos kainodaros nekomentavo. Viešojoje erdvėje diskutuojama, kad „Mere“ siūlė prekių mažesnėmis kainomis.
Kaip rašė BNS, praėjusią savaitę ES paskelbė įvedanti sankcijas papildomai 168 subjektams ir 48 asmenims, tarp jų – ir „Svetofor Group“ savininkams, kuriems priklauso „Mere“.
Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija pirmadienį kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), prašydama įvertinti, ar ES 21-uoju sankcijų paketu sankcionuoti asmenys yra susiję su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis ar kitais subjektais, ir ar yra pagrindas jų atžvilgiu taikyti ribojamąsias priemones.
BNS žiniomis, ministerijai kilo įtarimų, kad parduotuvės su „Mere“ pavadinimu gali būti pervadinamos į „Ola“.
„Mere“ veikė Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Panevėžyje, Šalčininkuose, Šilutėje, Telšiuose, Jonavoje, Tauragėje, Jurbarke, Kretingoje, Marijampolėje, Kaune, Mažeikiuose, Naujoje Akmenėje, Utenoje, Plungėje ir Radviliškyje.
