2013-01-31 11:10

Didžiausias Lietuvos gyventojų galvos skausmas – nestorėjanti piniginė

Lietuvos gyventojai labiausia nesaugūs dėl savo finansinės padėties, o ramiausiai jaučiasi dėl savo sukaupto turto ir gyvybės. Tokios tendencijos užfiksuotos „PZU Lietuva“ užsakymu antrą kartą atliekamame visuomenės nuomonės tyrime, kuriuo siekiama stebėti, kiek žmonės jaučiasi saugūs gyvendami Lietuvoje. Saugumo indeksas matuojamas pagal keturis bazinius kriterijus, kurie užtikrina saugumo jausmą – sveikata, gyvybė, turtas ir finansai.
Pinigai
Pinigai / Tomo Urbelionio/BFL nuotr.

Saugumas sveikatos ir gyvybės klausimais išlieka nepakitęs – daugiau nei pusė šalies gyventojų sako esą saugūs dėl savo gyvybės (59 proc.) ir sveikatos (53 proc.).

Mažiausiai saugumo jaučia 36-45 metų amžiaus dirbantys Lietuvos gyventojai, kurie kuria didžiausią pridėtinę vertę.

Finansiškai saugiau jaučiasi apie 44 proc. visų šalies gyventojų, o tarp 36-45 metų žmonių tokių yra tik 39 proc. Tai rodo, kad didesnė dalis (61 proc.) brandžios darbo jėgos Lietuvoje neuždirba pakankamai ir nėra tikra dėl savo pajamų, teigiama kompanijos pranešime spaudai.

Antra vertus, tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai išlieka saugūs dėl savo sukaupto turto, kur didžiausią dalį sudaro nekilnojamasis turtas. Saugūs dėl turto yra 56 proc. mūsų šalies žmonių.

Per metus saugių dėl turto gyventojų sumažėjo 2 proc., o 4 proc. padaugėjo žmonių, visiškai neužtikrintų dėl savo turimų namų. M.Jundulas mano, kad tai greičiausiai lėmė finansiniai žmonių sunkumai, kurie neleidžia grąžinti paskolų bankams arba verčia parduoti turimą būstą. Didesnį nerimą dėl turto gali kelti ir būsto išlaikymo kaštai – augančios šildymo kainos, diskusijos dėl būstų renovacijos finansavimo ir įgyvendinimo.

„PZU Lietuva“ užsakymu apklausą atliko „Spinter tyrimai“.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą