Namų ūkis Vilniuje gali įpirkti apie 58 kvadratinių metrų. Tuo metu Rygos gyventojai jau įperka 75 kvadratinių metrų ploto būstą, Talino – 85,5 kvadratinių metrų.
„Pirmąjį ketvirtį būsto įperkamumas sparčiausiai augo Vilniuje. Taline kito nedaug, o Rygoje žymiai sumažėjo. Augimui įtakos turėjo palūkanų normų kritimas“, – sakė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
Pirmąjį ketvirtį būsto įperkamumo indeksas Vilniuje siekė 104,9 proc., Taline – 155,3 proc., Rygoje – 136,8 proc. Pasak ekonomistės, pagrindinė žemo būsto įperkamumo priežastis Vilniuje yra kainos.
Lyginant Vilnių su kitais Lietuvos miestais, matoma, kad būsto įperkamumo indeksas yra didžiausias Alytuje (284 proc.), Panevėžyje (245 proc.), Šiauliuose (211 proc.). Tuo metu sunkiausiai būstą įperka kurortinių miestų gyventojai – Druskininkų, Palangos, Neringos.
V.Šečkutė aiškino, kad būsto kainos kurortiniuose miestuose yra bene didžiausios, tuo metu dideliais atlyginimais šių miestų gyventojai pasidžiaugti negali.
„Kurortinių miestų butų kainos rikiuojasi pirmajame ketvirtuke kartu su Vilniumi, o gyventojų atlyginimai – mažesni net ir už gaunamus vidutinio dydžio miestuose. Būstų įperkamumas kurortuose itin priklauso nuo svyruojančių kainų, kurias veikia mažas sandorių skaičius šiuose miestuose“, – sakė ekonomistė.
Alytaus gyventojai įperka iki 146 kvadratinių metrų, Neringos – iki 40 kvadratinių metrų ploto būstą.
„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas Baltijos šalims įvertina namų ūkio, kurio pajamos siekia 1,5 vidutinio atlyginimo atskaičius mokesčius, galimybes įsigyti 55 kvadratinių metrų butą su tuometinėmis vidutinėmis metinėmis palūkanomis pasiskolinant 85 proc. būsto vertės ir paskolą atiduodant per 30 metų.
Skolinasi atsakingiau
„Swedbank“ Finansavimo departamento vadovė Jūratė Gumuliauskienė sakė, kad būsto paskolų rinka krizės metu patyrė didesnį nuosmukį ir atsigauna lėčiau nei nekilnojamojo turto rinka. Gyventojai pastaruoju metu mažiau skolinasi, o yra linkę pirkti būstą tuomet, jei turi tam savų lėšų.
„Nuo sunkmečio mes turime mažėjantį būsto paskolų portfelį. Bet tempai mažėjimo tikrai nedideli. Aktyviausia rinka buvo 2006–2008 metais. Per ketvirtį būdavo suteikiama iki 3 mlrd. Lt paskolų“, – sakė J.Gumuliauskienė.
Šiandien paskolų yra suteikiama vidutiniškai 6 kartus mažiau nei aktyviausiu laikotarpiu 2006–2008 metais.
Šiandieninė rinkos situacija atitinka 2011 metų viduryje atlikto gyventojų nuomonės tyrimo tendencijas: nemaža dalis žmonių planavo įsigyti būstą savo lėšomis – be banko paskolos.
„2007–2008 metais, apie 30 proc. sandorių būdavo sudaroma savo pinigais, 2011 metais jau pusė sandorių buvo sudaryta savo pinigais“, – kalbėjo Finansavimo departamento vadovė.
Pernai ketvirtąjį ketvirtį, pavyzdžiui, Vilniuje, savo pinigais buvo atlikta net 64 proc. sandorių.
„Iki sunkmečio veikė toks vidinio degimo variklis – augo paklausa dėl to, nes lyg ir malonu buvo įsigyti būstą kai žinai, kad jis už pusės metų galbūt bus brangesnis. Dabar žmonės mato, kad rinkos kainos yra stabilios ir įsigyja būstą tik jeigu jo reikia. Anksčiau žmonės galvojo, kad, pavyzdžiui, už savo lėšas gali įsigyti dviejų kambarių butą, bet gal reikia įsigyti trijų ir galima pasiskolinti likusią sumą. O šiandien, jeigu aš turiu pinigų mažesniam butui, aš jį ir perku, o nepuolu įsigyti didesnio būsto, nei man reikia“, – kalbėjo J.Gumuliauskienė.
Šiemet kas antra išduodama paskola yra skirta butui pirkti. Auga paskolų, skirtų namui įsigyti, dalis. Apie pusė paskolų suteikiama Vilniaus apskrityje. Būsto paskolą dažniausiai renkasi aukštąjį išsilavinimą turintys didmiesčio gyventojai, gaunantys aukštesnes nei vidutines pajamas, sulaukę apytiksliai 35 metų.
Kaip skolintis atsakingai
J.Gumuliauskienė pabrėžė, kad skolintis būstui reikia atsakingai.
„Be abejo, patarimai paprasti. Pradinį įnašą kaupti tikrai reikia, nes ekonomikos svyravimo metu tai padeda žmogui išgyventi. Nes sunkmečio metu mažėja pajamos, krinta nekilnojamojo turto pajamos. Tai tie, kurie turi sukaupę pinigų, turi daugiau galimybių spręsti problemas – keisti turtą į mažesnį ir panašiai“, – sakė J.Gumuliauskienė.
Svarbu paskaičiuoti, kokią dalį mėnesinių pajamų reikės skirti įmokai už būstą. Reikia turėti omenyje, kad palūkanų normos kinta, taigi gali kisti ir įmokos dydis.
„Reikia vertinti savo finansines galimybes ir pasiskaičiuoti, kokią dalį galima skirti paskolų mokėjimui, atsižvelgti į tai, kad krinta palūkanų normos, reikėtų turėti papildomai sukaupus kelių mėnesių įnašų už butą“, – kalbėjo J.Gumuliauskienė ir pabrėžė, kad dauguma gyventojų papildomo rezervo sukaupę neturi.
Vidutiniškai vilniečiui, norinčiam sukaupti pradinį įnašą būstui, reikia taupyti 37 mėnesius, Rygos – 27, Talino – 25.
